Sosnovskio barščių istorija pakvietė redakcijos darbuotojus į Dūkštą. Jau keletą metų, patys aršiai kovodami su invaziniais augalais ir nerasdami būdo, kaip paskatinti kaimyninio sklypo savininką imtis tvarkos, žmonės paviešino problemą platesniam ratui. 

Daugelis žinome, kad prieš pusšimtį metų Sosnovskio barščiai buvo pradėti auginti žemės ūkio bendrovėse, kaip siloso kultūra. Visi suprato, kad auginti šiuos augalus lengva: jie nereikalauja jokios priežiūros nupjovus, gerai atauga, jų savikaina minimali, produkcijos kiekis didelis, o žaliojoje masėje daug gyvuliams naudingų maistinių medžiagų.

Deja, gudrusis barštis nepanoro likti ir ramiai augti žemės ūkio laukų ribose ir pradėjo savo pergalės žygį mūsų laukais ir pievomis. Dabar vyksta tikras karas – moksliniai institutai kuria Sosnovskio barščių naikinimo metodikas, o daugelyje Europos valstybių vykdomos vyriausybinės kovos su šiuo augalu programos.

Nekontroliuojamas invazinis augalas nenumaldomai plinta toliau, užimdamas vis didesnes teritorijas, pažeidžia ekologinę pusiausvyrą, išstumdamas vietinę florą. Įsivaizduokite, kas bus, jei aplink mus plytės vien barščių sąvašynai… 

Šalia Dūkšto, Girutiškės kaime, daug metų ūkininkaujanti Vanda Šaltienė pavargo kovodama su „buduliais“ (taip vietiniai vadina barščius) ir vis niekaip neužmegzdama produktyvaus dialogo su kaimyninio sklypo savininkais Ilona ir Valdemaru Ašmegomis, iš kurių teritorijos plinta ir dauginasi barščiai.

„Daugelį metų žinome vieni kitus, bet patikėkite, kad baigėsi kantrybė. Esame ne skundikai, o vilties netekę kaimynai. Kasmet priversta skambinti šito 7 ha žemės sklypo savininkams Ašmegoms ir prašyti, kad naikintų barščius. Jie nesvietiškai plinta visoje teritorijoje, veržiasi į aplinkinių žemes. Tai – klastingas ir pavojingas augalas, keliantis visiems problemų, bet minėto sklypo savininkai nekreipia dėmesio į prašymus.

Girutiškė – tvarkingas kaimas, gyvena geri ir darbštūs žmonės, o čia, prieš akis tokia netvarka – barščių plotai bujoja…

Ketvertą metų pati naikindavau barščius kaimyno sklype, kad tik jie nekeliautų toliau, bet pavargau. Pagaliau, tai jo žemė, kuriose reikalinga tvarka. Pažiūrėkite, kokie ten karklai užaugo… O vadinasi žemės ūkio paskirties plotais. Ar gaunamos išmokos teisėtos, jei šitaip apleista teritorija ir visi regime tai?..“ – sakė ūkininkė Vanda Šaltienė, vesdama mus apžėlusiu lauku.

Su visomis invazinėmis rūšimis reikia kovoti, kai jos tik atsiranda, naikinti be gailesčio, iš karto, vos tik tai pamatome. Bet ten, kur nėra nuolatinės priežiūros, „barščiai mėgaujasi“ mūsų aplaidumu.

Kalbėdami su kitais Girutiškės gyventojais, taip pat girdėjome, kokias problemas kelia plintantys Sosnovskio barščiai. Šalimais gyvenantis Darius pastebėjo, kad jo bitės nemėgsta invazinio augalo žiedų, o pats bitininkas, nuolatos kovoja su vis naujais parazitinio augalo daigais, atsirandančiais pačiose netikėčiausiose kiemo vietose.

„Labai gajus augalas. Svarbu anksti pavasarį užsiimti jo naikinimu, nelaukiant, kol subręs sėklos. Pastebėjau, kad barščiai atsparūs silpnesnių cheminių preparatų veikimui, gerai atauga. Visa kita žolė aplinkui numiršta, o jie dygsta ir plinta toliau“, – pasakojo vyriškis, rodydamas vėl ataugančius augalus, nesibaigiantį ūkininkų galvos skausmą. Dar jaunystėje Darius nukentėjo nuo Sosnovskio barščių ir sveikatos problema liko visam gyvenimui.

Šis augalas kelia realų pavojų žmogaus sveikatai ir net gyvybei. Barščių sultyse yra furokumarinų. Patekę ant odos ir veikiami saulės spindulių, jie sukelia nudegimus: ne šiaip paraudimus, o labai rimtas traumas – III laipsnio nudegimus, kuriuos sukelia šio augalo sultys. Yra žinoma net mirties atvejų – dažniausiai mažų vaikų, kurių oda buvo pažeista daugelyje vietų.

Dūkšto miesto seniūnas Antanas Šakalys atostogauja, todėl Sosnovskio barščių problemą toje teritorijoje mėginame spręsti su seniūną pavaduojančiu Valentinu Rumbučiu.

„Už tvarką nuosavos žemės sklypuose atsakingi patys jų savininkai, o jei nesitvarko, imsimės giežtesnių priemonių. Rajono žemėtvarkos skyriaus specialistai privalo daryti išvadas tokiais atvejais ir taikyti administacinio poveikio priemones. Būtinai atkreipsiu jų dėmesį į esamą situaciją Girutiškėje. Nors Sosnovskio barščiai nenumaldomai plinta daugelyje teritorijų ir palengva virsta stichine nelaime“, – komentavo V. Rumbutis.

Problematiško sklypo savininkas Valdemaras Ašmega, paskambinus šio teksto autorei dėl susidariusios situacijos, teigė, kad kažkada, tie medingi augalai nebuvo laikomi grėsme aplinkai ir aplinkiniams… Bet situacija pasikeitė. Jau šią savaitę (straipsnio spausdinimo laiku) savininkas žadėjo sėsti prie traktoriaus vairo ir padaryti tvarką nuosavame sklype. 

Išties, gal prasmingiau draugauti su senais kaimynais ir kartu kovoti prieš invazinius barščius, nes laukia tikrai nuožmi kova.

Tokios problemos niekam nepavyks išspręsti greitai. Ūkininkų ir mokslininkų sugalvota bei patvirtinta darbų seka ne visada duoda norimų rezultatų. Sosnovskio barščiai mėginami reguliariai nupjauti palei šaknis, nualinant šaknų sistemą, nustelbiami mulčiavimu, mušami herbicidais… Deja. Augalas nepasiduoda žmogaus veiksmams, toliau plinta. Veiksmingiausias naikinimo būdas, iškast šaknis, reikalauja ypatingo ūkininkų užsispyrimo ir laiko. 

Vilsimės, kad Sosnovskio barščių sukelta problema ras sprendimo būdus visuose valdžios lygmenyse ir netaps pagrindine kova ūkininkų gyvenime. 

T. Semionovos nuotr.