Skip to content

Biologinis priešas, keliantis realią grėsmę išlikimui

Visada galima rasti ko bijoti. Galima bijoti vorų, griaustinio, vandens, skiepų, dirbtinio intelekto (toliau – DI) ir visokių kitokių dalykų. Žmonės taip nepasitiki savimi ir nuvertina savo gebėjimus, todėl baimei labai patogu jais manipuliuoti. Vienas didžiausių baubų – DI. Kad susiformuotų geras, išprusęs, stabilus ir išmintingas Mokytojas, reikia maždaug 15–20 metų. DI mokytojo funkcijas teoriškai galėtų atlikti užtrukęs vos 1–2 savaites. Tačiau DI niekada neturės to, ką turi žmogus… Kita vertus, per didelis pasitikėjimas, nesiskaitymas su planeta ir jos ištekliais, nepagarba viskam, kas yra šalia ir godumas iš tikrųjų vieną dieną gali perpildyti Žemės kantrybės taurę. Tad jei jau žmogus gali akis į akį stoti su ID, tai gal gali išsiaiškinti ir su dar viena baime – Sosnovskio barščiu, kurį jau vadina biologiniu ginklu, keliančiu grėsmę išlikimui… Taigi, žmogus ar barštis?

Dzeuso sūnumi Herakliu pavadintas

Sosnovskio barštis (Heracleum sosnowskyi) – salierinių šeimos augalas. Heracleum – gražiai skambantis pavadinimas, keliantis asociacijas su mitiniu herojumi, Dzeuso sūnumi Herakliu. Sosnovskio barštis yra kilęs iš centrinio ir Rytų Kaukazo. Kaip piktžolė ir invazinė rūšis paplitusi Baltijos šalyse, Baltarusijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje ir Vokietijoje. 

Paskaitinėjus apie šį augalą garsiojoje Vikipedijoje, dar baisiau pasidaro. Pateiktoje informacijoje teigiama, kad šis augalas ne tik „stiprus“ kaip Heraklis, bet ir kelia pavojų tiek žmonėms, tiek kitiems augalams ir gyvūnams. 

Taip jau sutapo, kad gyvenu beveik barštyne, todėl norom nenorom kontaktuoju su šiuo augalu. Savo sodyboje juos nusipjaunu ir į vidų įpilu neskiesto 9 proc. acto. Jų naikinimui skirtų herbicidų nenaudoju kategoriškai, kad ir kas ką besakytų. Vieni kaimynai jį taip pat intensyviai naikina, kiti – nekreipia dėmesio, o bešeimininkiuose sklypuose ar medienos grobuonių išplikintuose kirtimuose barščiai taip karaliauja, jog vilties, kad kada nors bus baigta kova su šiuo augalu – nėra jokios. Tačiau, kai stebiu, kaip godžiai juos ėda ožkos ir smagiai ant žiedynų darbuojasi bitelės, kyla klausimas – kokią iš tikrųjų žinią šis augalas mums neša? 

Sosnovskio barčio era

Sosnovskis nebijo radiacijos, šalčių ir gali augti net Šiaurėje. Vienas augalas subrandina apie 100 tūkst. sėklų, kurios žemėje gali slėptis iki 15 metų ir tik tada išaugti. Bandymas jį naikinti įprastu būdu – tik nupjaunant, duoda priešingą rezultatą – jis kaip devyngalvis slibinas išaugina dar daugiau naujų augalų. Užaugdamas iki 5 m aukščio, augalas turi maždaug 1 m pločio lapus, o sėklos, pučiant geram ir palankiam vėjui, gali skrieti kelis kilometrus. 

Pirmą kartą 1951 m. išleistoje Džono Wyndhamo fantastinio žanro knygoje „Trifidų dienos“ pasakojama apie augalą, kuris užpuolė žmoniją ir norėjo užvaldyti žemę. Sutapo taip, kad kaip tik tuo pat metu prasidėjo ir Sosnovskio barčio era. Jis imtas sparčiai dauginti, platinti ir naudoti, kaip super derlingas augalas – pašaras. Ir iš tikrųjų gamtoje jam konkurento praktiškai nėra, todėl jis palaipsniui stumia kitas augalų rūšis ir užima vis didesnes teritorijas. Negana to, jo sultyse yra nuodingų medžiagų – furanokuramino, kuris patekęs ant žmogaus odos sunaikina odos savybę apsisaugoti nuo UV spindulių. Furanokumarino poveikis, patekus jam ant odos, pasireiškia po tam tikro laiko (nuo kelių valandų iki kelių parų). Kuo ryškesnė saulė, tuo stipresnis nuodingųjų medžiagų poveikis. Atrodo, taip viskas bloga ir beviltiška. Ar tikrai? 

Sosnovskio barštis – ateities augalas?

Kaip žinote, mokslas nestovi vietoje ir tai, ką žinojome apie Sosnovskio barštį vakar, šiandien jau gali skambėti visai kitaip. Prieš kelis mėnesius vykusioje konferencijoje grupė mokslininkų šį augalą pavadino „Ateities augalu“. Tai ne juodas humoras, o pastebėjimas, kad jei atsitiktų globalinės ekologinės katastrofos ar kokios nors šiurpios stichinės nelaimės, šis augalas – išgyventų. Bet esmė net ne tai. Pasirodo, Sosnovskio barštis turi nuostabių naudingų savybių. 

Pirma. Barštis – unikalus biokuro šaltinis. Net vidutinio derlingumo metu iš 1 ha gaunama 70 tonų žalios masės, iš kurios galima išgauti didžiulį kiekį bioetanolio. Teigiama, kad didžiulius barščių užgrobtus plotus turinčios valstybės, net ir neturėdamas naftos žaliavos, gali bent 50 proc. reikalingo kuro kiekio gauti iš minėtų augalų. Jei esant palankiems metams derlingumas siekia 200–250 tonų masės iš 1 ha, gaunasi fantastiniai skaičiai. Be to, kurui naudojant išgautą bioetanolį, galima būtų ženkliai sumažinti išmetamų nuodingų medžiagų kiekį. Kitaip tariant, barštis – pigus ir ekologiškas biokuras automobiliams. Taip pat iš barščio galima išgauti medžio anglį buitiniam vartojimui. 

Antra. Barštis – cukrus. Šio augalo sultys turi iki 31 proc. cukrų, kai cukranendrės – 18–21 proc., o cukriniai runkeliai jų turi 24 proc. Iš Sosnovskio barščio cukrų galima išgauti tokiu pat būdu, kaip ir iš cukranendrių. Be to, barštis – keturis kartus derlingesnis už cukranendres. 

Trečia. Celiuliozės šaltinis. Po to, kai išsunkiamos šio augalo sultys, kurios naudojamos biokuro arba cukraus gamyboje, likusioje masėje lieka daug celiuliozės. Iš 1 ha vidutinio derlingumo metais galima išgauti iki 25 t celiuliozės. 

Sausos augalo dalys jokio pavojaus žmogui nekelia. Negana to, sausa barščių masė idealiai tinka parako gamybai. Netikėta, tiesa?

Ketvirta. Sosnovskio barščiai valo dirvožemį nuo radiacijos. Šis metodas vadinasi fitoremidiacija. Būtent šią funkciją šis augalas atlieka tobulai. 

Penkta. Sosnovskis – vaistai. Iš augalo sulčių, išskyrus iš jų tam tikras medžiagas, gaunas aukštos kokybės medžiaga vaistų gamybai. Kuramino gebėjimas sulėtinti ląstelių augimą, tinkamas vaistų nuo vėžio gamybai. Be to, silpnai skiestos šio augalo sultys gali būti naudojamos kaip bioherbicidas piktžolių naikinimui, o štai stipriai skiestos – atvirkščiai – tinkamos kaip biostimuliatorius augalams. 

Šešta. Barštis – aukštos kokybės medingas augalas, puikiai tinkantis bitėms. Bitės gali surinkti iki 300 kg medaus iš 1 ha Sosnovskio barščių. Augalo žieduose nėra nuodingojo kurmarino, todėl visiškai nekelia jokio pavojaus. Žinoma, kaip ir visi kiti augalai jis turi alergenų. 

Septinta. Aukštos kokybės parašas, jei tinkamai džiovintas ir paruoštas. 

Mistinis augalas

Vis dėlto, manoma, kad Sosnovskio barščio naikinti naudojami herbicidai yra kur kas pavojingesni, nei patys augalai. Pavojingos žmogui ir gyvūnams cheminės medžiagos dirvoje išlieka daugiau nei 3-ejus metus. Tokioje dirvoje išaugusio maisto vartoti negalima. 

Ko nemėgsta Sosnovskio barščiai? Jie nemėgsta topinambų. Užarus barščius ir pasodinus topinambus, barščiai toje vietoje nebeauga. Kita vertus, Sosnovskio barščiai žemėje atsirado, matyt, ne šiaip sau, kaip ir viskas, kas yra planetoje. Tinkamai įveiklinus šiuos augalus, jie taptų ne pavojų keliančiais, o priešingai – atveriančiais naujas galimybes. 

Ką daryti, jei turėjote kontaktą su Sosnovskio barščiu? Vietą, kur užtiško augalo sulčių, iškart reikia pridengti nuo saulės ir kuo skubiau nuplauti vandeniu su ūkiniu muilu bei dezinfekuoti spirito turinčia priemone, o tada pabūti namuose (be kontakto su saule) 2–3 paras. 

„Viskas yra vaistas, viskas yra nuodas – priklauso nuo kiekio“, – teigė Paracelsas.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje