Skip to content

Lėtasis turizmas įžengė ir į Ignalinos kraštą 

Kol vieni žada aukso kalnus ir labai daug kažką ir kažkaip veikia, kiti tyliai ir lėtai ima ir iš tikrųjų padaro. Ceikinių seniūnijoje, Nalivaikų kaime, įsikūręs ūkis „Sūrio kelias“, puoselėjamas Monikos ir Regimanto Šimonėlių bei jų dukros Liepos Jankauskaitės, tapo kokybiško gyvenimo ir poilsio savita filosofija besivadovaujančios, Europoje dešimtmečius gyvuojančios bendruomenės dalimi, kurios šūkis: „MYLIU LĖTAI IR BAIGTA!“. Kviečiame susipažinti su Lėtojo turizmo asociacijos bei ūkio „Sūrio kelias“ filosofija.

Žydinčioje lietuviškoje pievoje prasidedantis kelias

Ūkis „Sūrio kelias“. Kur jis prasideda? „Jis prasideda žydinčioje lietuviškoje pievoje“, – sako M. Šimonėlė.

Jau ne sykį MI puslapiuose pasakojome apie Moniką ir Liepą bei jų veiklas. Šįkart pateikiame smagų kūrėjų pristatymą Lėtojo turizmo asociacijos internetinėje erdvėje. „Šiandien būkite pažįstami su Monika iš „Sūrio keliu“. Monikos, Regimanto ir Liepos sodyboje vyksta neįtikėtini dalykai – gamtinė žemdirbystė, gamtinės bitės, avių pieno sūriai vasarą, o ožkų – žiemą, kerpami triušiai, šukuojami šunys, ir žirgai, kurių pūkai ir šeriai virsta nuostabiais mezginiais. Visa ko sumanytoja – Monika, veterinarė, profesionali šunų veisėja, verpėja, mezgėja, audėja, žolininkė, sūrių gamintoja. Regimantas – stipri, vyriška ranka ūkyje, o Liepa – jaunoji meniška siela, kuriai paklūsta kanklių stygos, fleitos… ir fotoaparato objektyvas. Tad nuo šiol mūsų FB paskyroje bus vis daugiau naujienų iš Ignalinos krašto!“

Džiugu, kad „Sūrio kelias“ tiesia realius atradimų kelius ir Ceikinių kraštui, ir pačiai Ignalinai.

Lėtasis turizmas – kas tai? 

Vienu žodžiu ar vienu sakiniu nusakyti tiesiog neįmanoma. Pasakyti, kad tai kokybiškas gyvenimas ir poilsis, tai nepasakyti nieko, nes kokybę kiekvienas įsivaizduoja kitaip. Turiu labai primityvų pavyzdį. Auginame paukštį mėsai. Galima jį užauginti hormonų ir antibiotikų pripumpuotais kombinuotais pašarais per 40 dienų ir galima per 100 dienų užauginti jį lesinant grūdais, žole ir daržovėmis. Kas kurio paukščio mėsą rinksis valgyti, priklauso nuo žmogaus prioritetų ir vertybių.

Lėtasis judėjimas – tai gyvenimo skoniai ir spalvos. Lietuvoje, o ką jau kalbėti apie Ignaliną, „lėtasis turizmas“ palyginus dar mažai girdėtas terminas, tuo metu kai Europoje jau keletą dešimtmečių gyvuoja lėtojo maitinimo, lėtųjų pinigų, lėtojo vaikų auklėjimo, lėtojo miesto, lėtojo gyvenimo būdo idėjos ir jų koncepcijų įgyvendinimas. Visa lėtojo judėjimo esmė – vartoti tik tai, kas užaugo tame krašte, maistą gaminti tik iš to, kas tuo metų žaliuoja darže, prekes pirkti tik iš vietos ūkininkų ir naudotis vietos pasaugų teikėjų paslaugomis, o vaikus auklėti pagal natūralius jų poreikius. Taigi – tiesiog gyventi ir mėgautis pačiu gyvenimu. 

Lėtasis turizmas – tai keliavimo filosofija. Lėtasis turizmas yra filosofija, priimtina tik tiems, kurie „lėtąsias“ paslaugas teikia, tiek tiems, kurie jomis naudojasi ir vertina bei supranta lėtąjį judėjimą. Ši filosofija yra užkoduota angliškame akronime SLOW, kur kiekviena raidė turi prasmę. Labai dažnai žodį „lėtas“ („lėtai“) žmonės priima tiesmukai ir suvokia tik kaip greičio, tempo apibūdinimą. Jei norėtume keliauti lėtai (greičio prasme), galėtume tiesiog išeiti į pėsčiųjų žygį, jei norėtume pamedituoti, atrasti save, tuomet galėtume užsidaryti tylos namuose, jogos studijoje ar išsirengtume į piligriminę kelionę. Visos šios poilsio – rekreacinės formos turi savus pavadinimus – aktyvus poilsis, sveikatinimo, piligriminis turizmas. 

Lėtasis turizmas – tai pažintis su kuriančia asmenybe. Lėtasis turizmas – tai ne pažintinis takas, apžvalgos bokštas, dvaro rūmai, botanikos sodas, muziejus, viešbutis ar vandens parkas. Lėtasis turizmas – tai asmenybės, kurios keliautoją domina savo gyvenimiška patirtimi, kūryba, pasaulėjauta. Asmenybės, kurios nepataikauja masinės kultūros diktatui ir nebijo būti baltomis varnomis. Pabendravus su tokiais žmonėmis, prisilietus prie jų gyvenimo kasdienybės, kūrybos, sukurtos autentiškos paslaugos, labai dažnai tenka permąstyti savąsias vertybes ir pabandyti susivokti patirtose emocijose. Lėtasis turizmas paliečia keliavimo poreikių piramidės smailę – t. y. emocijų ir proto lygmenį. Patyręs, kas tai yra „lėtai“, keliautojas į pasaulį žiūri jau kitomis akimis. 

Lėtasis turizmas ir SLOW akronimas 

Kalbėdami apie „lėtąjį“ keliautoją, kalbame apie patyrusį kelionių gurmaną. Žmogų, kuriam neįdomios nupirktos nuomonės formuotojų reklamos ar portalų sudarinėjami kelionių, objektų TOP sąrašai. Lėtasis keliautojas – tai keliautojas, kuris kolekcionuoja potyrius. Ir kalbame ne tik apie penkis pojūčius, o apie pabuvimą drauge su savaip mąstančia ir kuriančia asmenybe. Kuomet susitinka „lėtasis“ paslaugų teikėjas ir „lėtasis“ keliautojas, įvyksta tikra bendrystės alchemija. 

Taigi, akronimas SLOW slepia savyje šias „lėtojo turizmo“ filosofijos kertines mintis: 

S – Sustainable – darnus, tvarus;

L – Local – vietinis, autentiškas;

O – Organic – organiškas, ekologiškas, natūralus;

W – Whole – visaapimantis. 

Liepos Jankauskaitės nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje