Baigiasi dar vienas vasaros mėnuo. Gera atostogaujantiems, bet ir skubantys rytais į darbą džiaugasi atsigaunančia žaluma, pastebi šilto metų laiko privalumus. Liepa yra liepa… Ignalinos miesto svečiai regi jaukius, žiedais pasipuošusius kampelius, fotografuoja, dalinasi viešnagės įspūdžiais su pažįstamais.

Daugelį metų su jaunimu dirbanti psichologė Zofija S., gyvenanti sostinėje, Ignalinoje rado tikrą atgaivą sielai. Keletą valandų pavaikščiojusi miestelio gatvėmis, pasidžiaugusi ežero vėsa ir pasėdėjusi prie miesto fontano, moteris paskambino į redakciją – „Jūsų Ignalina – tikra ir jauki ramybės oazė, branginkite ką turite. Dvasios žmonėms labai stinga tokių vietų, kuriose būtų taip nuostabi ir įkvepianti gamta, ramybė ir prasmingesnis gyvenimo ritmas. Gražios, dirbtinai „nepertemptos“ žydinčių gėlių kompozicijos labai derinasi prie jūsų gatvelių, aplinkos, net prie praeivių…“, – juokavo į redakciją skambinusi Ignalinos viešnia. 

Be vasaros grožio skaitytojai pastebi daug kitokių dalykų. Vieni užmirštami po akimirkos, o kiti ilgam kelia rūpesčių. Daugiausia nerimo atneša nuolatos augančios prekių ir paslaugų kainos. Ignalinietis Valdas skundėsi dėl dvigubai išaugusių Komunalinio ūkio mokesčių už nuotekas. Ar tik nereikės vėl daugeliui ignaliniečių, turintiems individualius namus, sugrįžti prie lauko tualetų, ypač gaunantiems mažesnes pajamas – sakė vyriškis.

Senjorė Eleonora „Skambučių į redakciją“ skiltyje dėkojo Ignalinos viešosios bibliotekos kolektyvui už visus organizuojamus renginius, už kultūrinio gyvenimo kokybę, be kurio nublanktų Ignalinos veidas. Bibliotekos erdvės daugeliui ignaliniečių, o ypač senjorams – turiningo laisvalaikio ir prasmingų susitikimų vieta, – džiaugėsi pašnekovė.

Panevėžietis Kęstas, po 5 metų pertraukos apsilankęs Ignalinoje, nuoširdžiai stebėjosi – viskas keičiasi, tvarkosi, o Autobusų stotis vis tokia pati… Dar matome tokį transportą, kurį rodo filmuose apie Afriką.

Uteniškiai gimnazistai Gerda ir Dominykas iš Ignalinos važiavo su pačiais gražiausiais įspūdžiais. „Žuvėdros“ pramogų parke praleistas laikas jiems įsimins ilgai. Ilgiausias skrydis Lietuvoje per ežerą – net 310 m į vieną pusę, ir aukščiausias taškas šuoliui iš medžio – net 22 metrų aukštyje! Jaunimas netveria iš džiaugsmo, pasakodamas apie nuotykius.

Klausydama svečių pasakojimų, mąstau, ar dažnai patys lankomės įkvepiančiose vietose ir mėgaujamės tokiomis galimybėmis?.. Gal imam ir visi greitai „šokam“ į patogią aprangą, mėgindami atitrūkti nuo žemės ir iš vasaros skrydžio pažvelgiame į savo gyvenimus? Mokomės skristi. 

Išklausė nuomones ir užrašė Sigita