Kasdien iš viso pasaulio pranešama apie anomalius klimato reiškinius: tai milžiniški gaisrai, kilę P. Europos šalyse, tai tornadai Š. Amerikoje, potvyniai Azijoje. Ką daryti, kad planeta neperkaistų? Manoma, jeigu asmeniškai kiekvienas žemės pilietis įvairiomis atliekomis neterštų aplinkos ir taupytų energetinius išteklius, labai sumažėtų tarša ir klimato perkaitimas negrėstų. Bet tai tik ilgalaikė ir sunkiai įgyvendinama siekiamybė, kad milijardai (ne milijonai) gyventojų elgtųsi pagal ekologų-klimatologų rekomendacijas.

Kitas būdas – pasodinti kuo daugiau medžių, kurie iš atmosferos asimiliuotų CO2 perteklių. Mokslininkų paskaičiavimu, planetoje yra apie 3 trilijonai medžių. EK ragina iki 2030 m. pasodinti dar 3 milijardus medžių. Pasiūlymas sunkokai įgyvendinamas, bet įmanomas. Juolab, kad mokslininkai tam reikalui yra pasiūlę pasitelkti ir robotus. Bet yra svarbus momentas: kol sodmenys virs brandžiais medžiais (mišku), užtruktų nemažai laiko ir tai gali mažai bepagelbėti. Mokslininkai siunčia žinią dėl klimato kaitos ir sako, kad žmonijos artimiausiais metais laukia katastrofiškos pasekmės. Bet apie tai truputį vėliau.

Dar vienas intriguojantis būdas, kuris buvo siūlomas jau prieš kelerius metus. Leisti vandenynuose atsistatyti banginių populiacijai, kai jų prieš pramoninę banginių medžioklę buvo 4–5 milijonai (dabar populiacija siekia iki 1,5 milijono). Banginiai, maitindamiesi daugiausia vėžiagyviais kriliais, ,,sočiai“ patręšia vandenyną ir į gelmes nusineša 33 tonas CO2, o suaugęs medis per metus sugeria tik apie 24 kg CO2. Bet ar 4 milijonų banginių užtektų tai „operacijai“ – sunku pasakyti. Jei mišką užveisti reikalauja daug sąnaudų, tai siūlomas būdas su banginiais praktiškai nieko nekainuoja. Tik reikia leisti netrukdyti didėti banginių populiacijai ir jų nemedžioti. Jei pavyktų banginius ženkliai pagausinti bent iki 6–7 milijonų, ko gero, teigiamas efektas dėl klimato atvėsimo pastebimai pasijustų.

Neseniai mokslininkai skelbė atradimą, kad nuo klimato pražūtingos kaitos pasaulį gali išgelbėti skruzdės. Jos savo gyvybinėje veikloje dirvožemyje produkuoja kalcio karbonatą, kuris sugeria tam tikrą kiekį CO2 dujų. Kadangi skruzdžių biomasė yra labai didelė (didesnė nei visų žemės gyventojų), tai turėtų iš aplinkos įsisavinti nemažus kiekius anglies dvideginio. Bet jei taip „dirba“ skruzdės, kodėl, vis dėlto, klimatas šiltėja?

Mokslininkai pasiūlė dar vieną labai įdomu būdą, kaip mažinti klimato perkaitimą. Sukūrė super baltus bario sulfato dažus, kurie atspindi net 98.1 proc. saulės šviesos. Nudažius balta spalva stogus, kelius, mašinas, nenaudojamas žemes, atsispindėjusi šviesa grįžtų atgal į kosmosą ir planeta atvėstų. Tereikia tik nuspalvinti baltai 0,5–1 proc. žemės paviršiaus. Intriguojantis sprendimo būdas.

Bene drastiškiausią būdą spręsti klimato kaitos problemą esu jau bandęs siūlyti – deginti iškastinį kurą anglį (daugumai plaukai piestu, ko gero, šiaušiasi) ir gaminti kuo daugiau elektros energijos, aprūpinant ja visas žmogaus veiklos sritis. Žemėje glūdi milžiniški akmens anglies ištekliai, kurių šimtmečiams užtektų gaminti elektrą. Na, bent artimiausiems 15–20 metų tikrai, kol bus įvaldyti termobranduoliniai sintezės reaktoriai, kai lengvieji atomų branduoliai jungiasi į sunkesnius ir išsiskiria milžiniškus energijos kiekius. Taip pat ir torio branduoliniai reaktoriai, kurie yra žymiai saugesni. Torio gamtoje esama daugiau, nei urano ir kol bus maksimaliai išplėtotas vėjo, saulės jėgainių parkas, tuo naudotis. 

Deginti anglį reikia išmokti, sugaudant CO2, dėl kurio visokio plauko aktyvistai visais būdais siekia uždrausti anglimi deginamas jėgaines. Išmokus sugaudyti CO2, mes gautume pigios elektros energijos ir šiltą vandenį pastatų apšildymui. O šlakas būtų panaudojamas ekologiškai asfalto betono gamybai tiesiant kelius. Dalį anglies deginant su deguonies trūkumu, iš reakcijos metu pasigaminančio anglies monoksido (smalkių) išskirti vandenilį. CO2, kaip nepakeičiama žaliava, gali būti panaudojama dešimtims labai svarbių gaminių gaminti. Jeigu būtų skiriama tiek dėmesio ir lėšų, kiek dabar skiriama akumuliatorių talpos didinimui, CO2 sugavimo problema iš iškastinio kuro, deginimo elektros jėgainėse, būtų jau išspręsta. Jeigu dabar užkonservuotume akmens anglies gavybą, tai kada ją panaudosime, pasauliui taip trūksta elektros energijos.

Visos išvardytos priemonės ir būdai (ir dar daug nepaminėtų), kaip spręsti klimato kaitos problemą, kad žemė nepatektų į „virimo“ epochą (JT gen. sekretoriaus A. Gutereso išsireiškimas), gali būti ir pavėluoti. Mokslininkai skelbia, kad didžiajai planetos daliai gresia katastrofiškos pasekmės. Pagal stebėjimus mokslininkai nerimauja, kad artimiausiu metu gali sustoti Golfo srovė, kuri iš pusiaujo į šiaurę plukdo milžiniškus šilto vandens srautus (20 milijonų kubinių metrų vandens per sekundę, beveik 100 kartų daugiau, nei Amazonės debitas). Sustojus Golfo srovės tėkmei, dėl Grenlandijos ledynų spartaus tirpimo į Skandinavijos pusiasalį ir D. Britanijos salyną ateitų ledynmetis, be lietaus liktų P. Amerika ir V. Afrika. Žinoma, Golfo išnykimas nieko gero nežada ir mūsų Baltijos šalims. Kas labai neramina, kad tai gali atsitikti jau artimiausiais metais. Nurodomas net konkretus terminas, kada tai gali įvykti – 2025–2095 metai. Taigi, visiems kalbant apie klimato atšilimą, staiga galime pakliūti į ledynmečio gniaužtus, kas, beje, yra jau ne kartą nutikę ir Lietuvoje.