Išnykusių Lietuvos dvarų istorija mena apie save įvairiais radiniais, ženklais ir nutolstančiais laike senelių pasakojimais. Daug dešimtmečių sovietmečiu dvarų būties informacija buvo atkakliai, tikslingai trinama ir naikinama, kaip mažavertis tyrimų objektas. Daugelyje dvaraviečių praradimai didesni nei turima archeologinė medžiaga. Dvarų kultūrinis gyvenimas ir jo reikšmė – lieka spėjimams, tradiciniams svarstymams.

Dysnos dvaras išnyko laike ir tik archyvuose saugomi rašytiniai šaltiniai byloja apie jo egzistavimą istorijoje. Šią vasarą Navikų seniūtaitijos tinklalapyje viešinama informacija vėl žadina dvarų kultūros tyrinėtojų žingeidumą.

„Dysnoje gyvenančio Alfonso Krasausko sodyba yra buvusioje Dysnos dvaro teritorijoje. Praeities ženklų Alfonsas randa ir dabar – dažniausiai koklių fragmentuose. Viename iš fragmentų – lelija su žiedais iš abiejų pusių, o tai gali būti sąsaja su Pacų herbu, kuriame taip pat du lelijos žiedai, išdėstyti veidrodiniu principu (žiūr. nuotr.). 

Taip pat jis rado antspaudą, kuriame užrašyta – Kazimierz Smigiaski. Įdomu, kas jis – ar čia gyveno, o gal buvo prašalaitis, koks buvo jo statusas, kodėl pametė antspaudą? 

Buvusio dvaro sodybą primena ir išlikęs tvenkinys, kaip senoliai teigė – tikriausiai prausykla. 

Kaip Alfonsas sako, praeties ženklų paieška tik prasideda! 

Oficialiuose šaltiniuose manoma, kad Dysnos dvaras priklausė didikams Pacams. 1690 m. Feliksas Jonas Pacas dvarą įkeitė Vilniaus benediktinių vienuolynui, kuris dvarą valdė iki 1841 m. Vėliau, konfiskavus bažnyčių valdas, dvaras buvo suvalstybintas. Negandos lėmė, kad jokie pastatai neišliko“ – skelbiama informacija seniūnaitijos tinklalapyje.

Daugiausia žinių apie Dysnos dvarą talpina archyvuose saugoma dvaro kronika, kurios detalios studijos gali prikelti Dysnos dvaro gyvenimą iš pagrindų. Kuris dysniškis pirmas atvers jos tomus?.. 

Šįkart priminsime tik apie įvykius, užrašytus Lietuvos Metrikos 10-ojoje teismų knygoje. Šie įvykiai svarbūs tuo, kad sužinome, kada išlikusiuose dokumentiniuose šaltiniuose minimi Dysnos ir Mielagėnų dvarai bei jų savininkai, to laikmečio aktualijos. 

Šios teismų knygos rankraštis yra saugomas Rusijos valstybės senųjų aktų archyve Maskvoje, o štai jos kopija (buvo perrašyta XVIII a. antroje pusėje) – Varšuvoje, Vyriausiajame senųjų aktų archyve. Teisminį atvejį, apie kurį kalbėsime, nagrinėjo Ponų tarybos teismas. Be teismui vadovaujančio Vitebsko vaivados Motiejaus Vaitiekaičio Jonaičio (Kločkos), ponų teisme dalyvaudavo kunigaikštis Jonas Andrejevičius Polubenskas, valdovo virtuvininkas Jonas Narbutas, dvaro iždininkas Jonas Andrevičiaus Soltanas, Gardino horodničius (pilininkas) kunigaikštis Simonas Bogdanovičiaus Odincovas ir valdovo maršalka Jonas Steckavičius. 

1541-03-05 ponų teisme (220 byla) buvo sprendžiama pono Chršonovičiaus, Dysnos dvaro vietininko Dešuko byla su ponia Joniene Mostvilavičiene (kitur Montviliene) dėl teistumo su Mielagėnų tijūnu nevykdymo. Pateikiami kai kurie duomenys šio teisminio nagrinėjimo metu.

Kančiogine Mielagėnų dvarininkės Jonienės Montvilienės (Jono Montvilos žmonos) tijūnas Narušėlis su Mielagėnų dvaro valdiniais Tevga Teškovičiumi, Bernotu, Naruška, taip pat tijūnas Kibildis ir jo bernas Janka, užpuolė ir sumušė Jono Chršonovičiaus Dysnos dvaro tijūną Dešuką Petrelį, atėmė arklį ir balną. Muštynių metu dingo ir 5 kapos grašių. Teismo sprendimas paprastas: skaičiuojant nuo šeštadienio, ponia Jonienė Montvilienė turi duoti nurodymą savo žmonėms šį sprendimą vykdyti ir jis turi būti įvykdytas per keturias savaites.

Ši istorija prasidėjo dar iki 1540 metų, kai Jonas Bagdonavičius sudarė sutartį su Dysnos dvaro savininku Jonu Chršonovičiumi dėl 2 žmonių užstatymo. Velionis J. Bagdonavičius paėmė į skolą pinigus, o užstatė dvi valstiečių sodybas (1540-11-03, byla Nr. 33). Matyt jau po vyro mirties Ona Petraškaitė-Bagdonavičienė, nepripažindama vyro skolos, šiuos valstiečius su jų ūkiais susigrąžino (10-toji teismų knyga, 68-oji, 100-toji, 122-oji ir 209-oji bylos). 122-joje byloje įrašyti valstiečių vardai ir tėvavardžiai. Tai Jurgelis Pocevičius (Pociaus sūnus) ir Radvila Vezgailavičius (Vezgailos sūnus). Per tuos kelis mėnesius Ona Bagdonavičienė ištekėjo už Jono Montvilos. Matyt O. Montvilienei nusibodo nuolatinai teismai ir ji nusprendė nesukalbamą Dysnos dvaro vietininką ir tijūną Petrelį Dešuką pamokinti. Mielagėnų dvaro vyrai jį sumušė ir apiplėšė.

Tai keletas istorinių nuotrupų iš išnykusių dvarų gyvenimo, o pažinimo kelias ir nauji atradimai tęsia istorinę kelionę. Kas mėgins laimę prikelti Dysnos dvaro istoriją?..