Skip to content

Zuikų kapinaičių „mįslė“ 

Vienas praėjusios savaitės skambutis netikėtai nuvedė į Zuikų kapinaites. Skambinusioji moteris, kurios artimieji ilgą laiką dirbo dvare dar esant gyviems jos šeimininkams, ilgai ir liūdnai pasakojo apie, jos manymu, apleistą nuostabų Kazokinės dvarą ir jo priklausinius, tarp jų ir kapinaites. 

Zuikų kapinaitės

Vos už kelių kilometrų nuo Ignalinos, besiribojantis su Bėčiūnų laukais, yra Zuikų kaimas, o miškelyje – kapinaitės. Nedidukės, bet istorine prasme gan reikšmingos. Žinoma, keistokai atrodo tai, kad jos pavadintos Zuikų kapinėmis, kai jose kone pirmieji artimuosius mirusiuosius laidoti pradėjo Kazokinės dvarininkai Bortkevičiai, jo šeimininkais tapę 1782 m. Kapinaitėse yra šios šeimos koplyčia-mauzoliejus. Zuikų kaimas buvo Kazokinės dvaro dalis, kurį valdė dvarponis Edmundas Bortkevičius. Po jo sūnaus Jonuko mirties, tėvas jam Zuikų kapinėse pastatė stilingą klasikinę koplytėlę. Dvarponio tėvai buvo palaidoti priešais koplytėlę, o jis su žmona, uošve, mirusiais vaikais ir ūkvedžiu – rūsyje po koplyčia. 

Dabar kapinaitėse artimuosius laidoja aplinkinių kaimų (Zuikų, Kazokinės, Sabališkės ir kt.) gyventojai, išeiviai. Kapinaites prižiūri Ignalinos seniūno Jono Polito būrys. 

Problema – vanduo

Skambinusioji moteris pirmiausiai guodėsi dėl vandens kapinaitėse. „Aš niekaip nesuprantu, kodėl metų metais negalima ten išspręsti vandens problemos? Visur, kur benuvažiuotum, yra vandens, o čia iš Utenos arba iš parduotuvės „Danalta“ reikia penkių litrų buteliais vežiotis vandenį. Maždaug už 100 m, lobe, yra pelkėta bala, bet ji tokia dumblina, kad geriausiu atveju gali susižvejoti pusę laistytuvo vandens ir perpuvusių lapų „sriubos“. Šalia iškastas dėl vaizdo šulinys taip pat be vandens, Sako, kartais ūkininkas atveža į tą šulinį vandens, bet kad tas vanduo arba taip greit išlaistomas, arba tiesiog dingsta. Na, gerai, žmogus važiuodamas automobiliu, gali prisivežti vandens buteliais, o jei aš atvažiuoju autobusu ar traukiniu, kaip tada? Turiu samdyti taksistą, kad man iš Danaltos į kapines vandens atvežtų? Gal jau tikrai per daug. Kai mes šeimos kapavietę dengėm plokštėmis, vandenį vežėmės kelias dešimtis kilometrų, nes daug reikėjo, nepripirksi parduotuvėje. Nejaugi negalima pastatyti normalios bačkos vandeniui? Juk galima paskelbti ir paprašyti padovanoti kokių ūkininkų. Tikiu, kad atsirastų geranoriškų žmonių. 

Kai atvažiuojame su giminėmis, pravažiuojame per Kazokinę iki pat dvaro. Liūdna ir graudu. Daugiabučių eilė apverktina. O koks dvaras ir jo prieigos buvo anksčiau, ir koks dabar. Nejau nebėra galimybės juo pasirūpinti? Sako, ten, senoje vietoje, vyriškis atstatė ir Mergelės Marijos statulą, bet gi kad iki tos vietos nei nueiti, nei nuvažiuoti nėra kaip, jei nesi apsitaisęs taip, kad galėtum brautis per krūmynus ir šabakštynus. Nei seniūnijai, nei bendruomenei tai nerūpi? Kažkaip viskas daroma atbulom rankom, arba daroma tik vaizdui sudaryti“, – guodėsi pašnekovė. 

Seniūno komentaras

„Zuikų kapinaitės prižiūrimos taip pat, kaip ir visos kitos. Dėl vandens problemų aš nematau. Yra tvarkingas šulinys, kuris nuolat papildomas vandeniu. Gal šiais metais ir buvo sunkiau, nes labai sausra didžiulė. Mūsų norai kartais pralenkia mus pačius“, – sako seniūnas J. Polito. 

Situacija vietoje

Sekmadienį, t. y. rugpjūčio 20 d., buvo aplankytos Zuikų kapinaitės. Aplinka, kaip visada, tvarkinga, apšienauta. Įrengtos atliekų surinkimo dėžės, kuriose atliekos, deja, bet metamos bet kaip. Nesinori tikėti, kad žmonės nebemoka skaityti. Bet kad daro viską negalvodami, tai jau akivaizdu: į organinių atliekų dėžes primesta vazonų, žvakidžių, kai šalia stovi dėžė su užrašu „Stiklas. Plastikas“. Kapinaitėse yra skydas su įrankiais, kuriais laisvai galima naudotis. Apačioje, gerokai atokiau nuo kapinaičių, yra šulinys, ir jis, deja, sekmadienį buvo sausut sausutėlis. Baloje už jo – taip pat tik drėgnas dumblas. Tai kur gi dingsta Zuikų kapinaitėms skirtas vanduo? Akivaizdu, kad šią mįslę derėtų įminti, idant vandens problema išsispręstų. 

Kalbant apie dvaro pastatų fragmentus, sunku rasti žodžių. Pastatų viduje augantys medžiai baigia viską užgožti, pradanginti amžiams, tad skubėkite aplankyti, kas nematė, nes po metų ar kitų liks tik akmenų ir plytų krūva, apaugusi medžiais. Kazokinės dvarvietės statiniai ir parko alėjos yra kultūros paveldo objektas, kontroliuojamas Kultūros paveldo departamento. Į Kultūros vertybių registrą įrašytas kluonas, arklidė, koplyčia-mauzoliejus ir ūkinis pastatas.

Tai reiškia, kad reikalavimai šių objektų atkūrimui ar net elementariam užkonservavimui – milžiniški, o lėšų tam neskiriama.  

Ilgą laiką šie pastatai turėjo ir menamų šeimininkų, arklides už litą kažkas buvo nusipirkęs ir pradingęs, kluonas priklausė bene 53 pajininkams iš vietos gyventojų, o ūkinis, buvęs malūnas, suremontuotas, priklauso privačiam asmeniui ir šiuo metu yra parduodamas, www.aruodas.lt duomenimis, su šalia esančia sodyba už 275 tūkst. Eur. 

Įdomu ir tai, kad iš kurios pusės bevažiuotum, nėra jokios nuorodos nei prie vieno iš šių lankytinų objektų. Tarkim, Švenčionių r. esančio Kačėniškės piliakalnio nepravažiuosi net ir važiuodamas Ignalinos rajonu, nes nuorodos sudėtos prie visų įmanomų keliukų. Beje, visi lankytini objektai ten turi aiškias nuorodas, ko Ignalinoje stokojama. Žinoma, galima priminti, kad pavasarį prie Kazokinės dvaro arklidės buvo pastatytas toks miniatiūrinis darinys (stendas-vizualizacija) viduryje pievos, kuriame ant stiklo pavaizduota, kaip galėjo atrodyti arklidė anksčiau. Natūralioje aplinkoje toks „svetimkūnis“ atrodo labiau juokingai, nei intriguojančiai. 

Autorės nuotr. 

1 komentaras

  1. Labai įdomu: nuo kada seniūnas turi ,,būrį”?


Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje