Mūsų rajonas gali pasigirti, kad užaugino vieną iš 29 Lietuvos olimpinių čempionų – biatloninką A. Šalną (23 čempionais tapo sovietmečiu ir tik 6 nepriklausomoje Lietuvoje). Turėjome garsų krepšininką R.Kaukėną, septynis kartus Lietuvos čempionu tapusį, deja, anksti iškeliavusį Anapilin disko metiką J. Šiaudinį, ne kartą šalies čempionu tapusį kūjo metiką L. Varną, biatlonininkus T. Kaukėną, D. Rasimovičiutę, V. Strolią. Jie augo šeimose, kur buvo išugdoma po vieną garsų sportininką. O daugiausia čempionų, ko gero, visos Lietuvos sporto istorijoje buvo Milašių šeimoje iš Dūkšto. Joje buvo net keturi garsūs sportininkai. Tai Kazys, Petras, Alytė (taipogi anksti iškeliavusi Anapilin) ir Irena Milašiai. Jie sovietmečiu savo pergalėmis garsino Lietuvą slidinėjimo rungtyse. Deja, jau daugelis mūsų rajono gyventojų jų laimėjimų nebeprisimena, o jau ir garsių slidininkų, kaip buvo praeityje, Ignalinoje nuolat mažėja. Jaunimas labiau linksta į plaukimą, krepšinį, džiugu dar, kad ir tinkliniu pagaliau susidomėta.

O šįkart apie bene dabartiniu metu sportiškiausią mūsų rajono – Astos ir Rimo Golubickų šeimą, kurioje iš keturių atžalų, Paulius ir Samanta jau yra žinomi visoje Lietuvoje, kaip perspektyvūs sportininkai. Apsilankius pas Pauliaus tėvus, pirmiausia klausta – iš kur tie sportiški genai jų atžalose. Kaip teigė tėtis Rimas, jis sportui didelio potraukio nuo mažumės neturėjo, bet klasėje nebuvo ir paskutinis. Labiau prie sporto buvo linkusi Asta. Ji buvo lengvaatletė, kai mokėsi Vilniaus medicinos mokykloje, dalyvaudavo varžybose. Specializavosi vidutinių distancijų bėgimo rungtyse, bet didelių pasiekimų nepasiekė, nes labiau rūpėjo mokslai. Didelę įtaką Pauliaus ir Samantos pamėgiui sportuoti darė brolis Deivydas. Tėvai sako – nespėjome jiems pirkti kamuolių. Deja, abu broliai – Mindaugas ir Deivydas – profesionaliais sportininkais netapo. 

O Pauliaus gabumus futbole pirmas pastebėjo treneris Bernotas. Paulius buvo „paskolintas“ žaisti už Visaginą, kur jį priglaudė treneris T. Grdzelišvilis. Reikia pastebėti, kad buvo daug šansų Pauliui tapti ne futbolininku, o garsiu sportinių šokių šokėju. Bet futbolui aistra ir gabumai nugalėjo. Vėliau pateko į Alytų, kur jauną perspektyvų žaidėją ėmėsi globoti treneris Kantarevičius, kuriam ir šiandien, kaip teigia mama, Paulius labai dėkingas už visapusišką rūpestį, siekiant karjeros sporte bei gyvenime.

Dabar Paulius, perėjęs nemažai futbolo klubų, žaidęs ir Kroatijoje, įsitvirtino Vilniaus ,,Žalgiryje“, saugo pozicijoje pagrindinėje sudėtyje. Kalbant apie Lietuvos futbolą, mes neturime kuo pasidžiaugti. Esame pasaulio reitinguose toli už šimtuko ribos, berods 144 vietoje, kai dar 1995-aisiais buvome 47-oje vietoje. Kiek geresnė situacija klubiniame futbole. Bet pasižiūrėjus, kad juose žaidžia beveik vien užsieniečiai (visas internacionalas), nieko gero Lietuvos nacionalinei rinktinei praktiškai neduoda. Galima būtų jų buvimą pateisinti, jei kiltų mūsiškių meistriškumas. Jie tik pasikelia savo vertę ir žiūrėk – po sezono iškeliauja kur daugiau pasiūlo. Kadaise garsiame Vilniaus ,,Žalgirio“ futbolo klube žaidė beveik vien savo šalyje išugdyti sportininkai, o dabar, žvilgterėjus į Pauliaus komandą, lietuvių tik du, tiesa, dar prisijungė A. Novikovas. Bet ir tai negelbsti situacijos, nes neseniai itin skaudžiai pralaimėta švedų klubui bendru rezultatu net 1:8. Po rungtynių su ,,Galatasaray“, jau turkai nori nugvelbti bene geriausią žaidėją – nigerietį M. Oyewusi, siūlo pusę milijono už žaidėją. Taigi, futbolas, kaip ir visas sportas, jau seniai tapo verslu. Pas ką daugiau finansų, tas ir galingesnis, stipresnis. 

Negaliu nutylėti, rašant apie futbolą, kad man tai pati nelogiškiausia, labiausiai neprognozuojama sporto šaka. Esu apie tai ne kartą rašęs. Trumpai primenu, kad ir idealiai atliktas smūgis į vartus, pakeliui gali sutikti kojų ,,mišką“, vietoje stovintį vartininką ir visa ataka virsta niekuo, o nelogiškas smūgis, neretai rekošetu nuo vartų, baigiasi įvarčiu. Gana dažnai viena padaryta grubi klaida, sakyčiau vaikiška, tampa pralaimėjimu. Yra tekę stebėti ne vienerias rungtynes, kur gana stipri komanda per 90 min., kai žaidėjai lošia ne už centus, net iki priešininko vartų nenusivaro kamuolio. Krepšinyje net ir 20 klaidų (ir gana grubių) padariusi komanda turi šansų laimėti. Čia ne futbolas ir ne žaidėjai kalti, o labai netobulos žaidimo taisyklės. Bet sėdintėms aukštuose FIFA kabinetuose funkcionieriams, mažai terūpi tobulinti taisykles, o ir kam sukti galvas, jei ir taip futbole sukasi milžiniški pinigų srautai. 

O grižtant prie Pauliaus, tai jo fiziniai duomenys būtų įspūdingesni, jei ūgis būtų ne 173 cm (o bent kaip K. Mbappės – 180 cm). Tuomet turinčiam gerą kamuolio valdymo techniką, jis būtų, ko gero, vienas iš geriausių Lietuvos futbolinikų per visą istoriją, ir jau ne saugo, o puolėjo pozicijoje. Manau, jei Lietuvoje atsirastų bent dar 5–6 Pauliaus lygio žaidėjai, Lietuva reitinguose iš šimtuko greitai pabėgtų. Belieka Paulių pasveikinti su praėjusiu gimtadieniu (rugpjūčio 19 d. jam sukako 24-eri metai) ir palinkėti, kad jam sektųsi futbolą žaisti ne tik klubiniame lygyje, bet ir už nacionalinę rinktinę. Ir kad neužkluptų traumos. 

Pauliaus sesutė Samanta yra badmintoninkė, ne kartą tapusi Lietuvos čempione. Kaip teigia Samantos mama, jau nuo vaikytės, žaidžiant su broliais įvairius žaidimus, pasižymėjo judrumu, gera reakcija. Tos savybės labai tiko kaip tik pasirinktam badmintonui, kur reikia itin greitos reakcijos, judesių staigumo, kojų miklumo. Pirmus Samantos gabumus badmintonui pastebėjo treneris F. Juchnevičius. Dabar Samanta treniruojasi pas geriausią visų laikų Lietuvos buvusį badmintonininką K. Navicką. Aš nedrįstu išpranašauti Samantai tokią šlovę, kaip plaukime pelnė R. Meilutytė. Vien todėl, kad iš europiečių praktiškai niekas negal prilygti Azijos šalių badmintoninkams (Kinijos, P. Korėjos, Indonezijos), tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų. Ko gero, ir Europą užkariauti Samantai bus sunku, nes dėl tos pačios priežasties yra valstybių, kurios labai lengvai garsiems kitų šalių sportininkams suteikia pilietybę. Užtenka pasižiūrėti, kiek stalo tenisininkų iš Azijos šalių atstovauja europiečiams. Manau, panaši situacija ir su badmintonu. Bet jau gerai, kad Samanta Lietuvoje yra pati pajėgiausia badmintonininkė, tad telieka palinkėti jai ilgai išsilaikyti aukštose pozicijose ir pergalėmis džiuginti pirmiausia mūsų rajono gyventojus, siekti, kad ji patektų į 2028 m. Vasaros olimpines žaidynes, kurios vyks JAV, Los Andžele.