Laikraščio redakcija reikalinga skaitytojui, kaip duona kasdieninė. Gebėjimas išklausyti skambinančius tapo neatsiejamu nuo mūsų darbo, virto kasdienio bendravimo su skaitytojais dalimi. Vasaros karščiai „egzaminavo“ daugelio psichologinę sveikatą. Kartais kantrybės skambintojams stigo visai dėl smulkmenų, bet iš tokių pastebėjimų kuriamas Ignalinos kurortinės vietovės paveikslas, su visais privalumais ir taisytinais trūkumais. 

Dvi ignalinietės senjorės per karščius keliavo Turistų gatve ir labai pasigedo suolelių poilsiui. Karštis, tvankuma, o prisėsti nėra kur… Nors ant pievelės kelkraštyje gulkis, kaip pristigome jėgų – sakė paskambinusi į redakciją Onutė. Nejau Ignalinos valdžia tik mašinomis važinėja ir nemato tokių problemų, kurios iškyla vyresnio amžiaus pėstiesiems… Ar suoleliai tokie brangūs miestui?..

Ignalinos svečias Arnoldas – kelionių aistruolis, bet Ignalinoje per karščius pasigedo švaraus geriamo vandens, kurio galėtų gerti nemokamai. Daugelyje Europos valstybių seniai išspręsta tokia problema. Gyventojams, vasaros metu, patogiose vietose statomos gėlo vandens talpos, be jokių mokesčių už naudojimą. Tai labai patogu visiems skubantiems ir turistams. 

Ceikinių parapijos gyventoja Albina dėkojo „Camelijos“ vaistinės darbuotojoms už rūpestingą aptarnavimą, išsamius patarimus ir kantrybę. Moteris teigė, kad tokių gerų vaistinės darbuotojų dar nebuvo sutikusi per visą gyvenimą…

Ignalinietis Jonas paskambino dėl nerimstančių diskusijų apie poeto Justino Marcinkevičiaus talentą ir kategoriškai pareiškė, kad bijokite Dievo ir turėkite gėdos, svarstydami, ko vertas toks literatūros klasikas!.. Gal lietuviai jau visai išprotėjo ir neturi kur savo suminkštėjusių protų parodyti? – piktinosi vyriškis.

Redakcija sulaukė keleto paklausimų – koks prekybos centras bus vietoj mažosios Maximos parduotuvės (mūsų nepatvirtintomis žiniomis joje turi atsirasti prekybos tinklo „Aibė“ parduotuvė) ir kodėl Ignalinos centre niekam nenuomojami tuščiais likę pastatai? Per brangi nuoma ar supirks vienas stambus verslininkas?.. – teiravosi laikraščio skaitytojas.

Skambučius apie didėjančias kainas ir tėvelių nusiskundimus dėl brangių būtiniausių mokyklinių reikmenų prieš Rugsėjo 1-ąją taip pat išklausėme, bet kuo galime padėti tokioje situacijoje?.. Tik išklausyti ir paguosti.

Baltijos kelyje mes vylėmės apie kitokią ateitį, kurioje nebus tiek biurokratų, nebus kyšių ir švogerių sandėrių, susitikęs gatvėje, teigė vienas iš istorinio kelio dalyvių. Ką padarėme ne taip? Kodėl tiek neteisybės ir abejingumo prižėlė, kaip piktžolių pakelėse…

Apie tai, manau, turėtume pamąstyti kiekvienas. Ar šiandieną pakanka tvirtybės išlikti sąžiningais ir dorais, ar užtenka tam jėgų… Visais laikais nepaprasta buvo gyventi po saule ir išlikti Žmogumi. 

Skambinusius išklausė ir užrašė Sigita