Baigiasi vasara, praturtinusi mus gražiais susitikimais, kelionėmis ir šventėmis. Bet šio teksto tema ne apie Ignalinos ežerų svajas… Tai, ką rajone pastebi atvykstantys svečiai, kartais vietiniams praslysta pro akis. Neįpareigojantis susitikimas su keliaujančiais akademinės visuomenės atstovais privertė suklusti šių eilučių autorę ir užrašyti išgirstus pastebėjimus bei surinkti į vieną tekstą dalį išsakytų minčių.

„Kažkokias veiklas siūlyti ir jas primetinėti rajonui būtų nelabai etiška, dauguma iniciatyvų privalėtų gimti pačių ignaliniečių galvose. Labai svarbu, kad į apgaulingą ramybę nepasinertų rajono administracija.

Keliaujant per Lietuvą akivaizdžiai regima visa demografinė padėtis, Rytų Lietuvoje, provincijoje katastrofiškai mažėja gyventojų skaičius, miršta ir nyksta kaimai bei klestėjusios gyvenvietės. 

Žvelgiant į rytus nuo Utenos – vis labiau liūdnesnis vaizdas. Pramonės sektorius merdi, vien siūlomos sodybos poilsiui, baidarių nuomos centrai…

Kokiomis išliks pasienio, paribio teritorijos, jei siena su Baltarusija vis labiau uždaroma dėl politinės situacijos? Ir panašu, kad atsiribojimo nuo tokių kaimynų nuostata bus ilgam. 

Pasienis su Latvija ir Lenkija nekelia likusiai Lietuvos daliai tokių demografinių problemų, kokios akivaizdžiai egzistuoja rytinėje dalyje.

Suprantama nusistovėjusi ramybės būsena Ignalinos rajone, bet ji atneš tik visišką likusių kaimų tuštėjimą ir rajono centro sunykimą. Reikalingi drąsūs sprendimai čia ir dabar. 

Gamtos grožis – dar ne viskas, jis savaime neišgelbės Ignalinos ateities. Ignalina – graži, patraukli ir unikali gali likti taip ir neatrasta tūkstančiams, nes nustos aktyviai gyventi, veikti, kurti.

Nebus kam… Tai – ateities realybė, jei priemonių nebus imtasi dabar.

Neįsižeiskite, ignaliniečiai, bet Anykščiai savo integraciniu šuoliu į Europos projektus, turistinio ir kultūrinio gyvenimo naujovėmis aplenkė jus šviesmečiais, net Molėtai sugeba atrodyti gyviau ir patraukliau… Kokių sprendimų pristigote, svarstyti ir taisyti padėtį reikia jums patiems. Tai – jūsų gimtinė. Ar norite, kad dar liktų šviesa languose?.. Reikalingi kardinalūs valdžios žingsniai, kurie pritrauktų kuriančius, aktyvius, jaunus žmones į Ignalinos grožį. Sostinė perpildyta jaunų menininkų, įvairių kuriančių asmenybių ir skirtingose srityse… Kvieskite juos čia gyventi, sudarykite tinkamas ir patrauklias sąlygas jų veiklai, kad jaunos šeimos noriai važiuotų į šitą kraštą. Kiekviena asmenybė pritrauks dar daugiau įdomių ir talentingų bendraminčių, aktyvės gyvenimas, vyks pozityvūs kitimai. 

Tradicinės šventės ir atskiri susibūrimai neišgelbės iš demografinės situacijos rimtumo. Reikalingi nauji sumanymai, todėl įsileiskite juos su naujais žmonėmis į savo rajono erdves. 

Primityvus pasiūlymas, jei veikia vakarų Lietuvoje Nidos meno kolonija, tegul rytinėje dalyje, kaip atsvara, veiks Ignalinos meno kolonija ar kažkas kita… Į ją atvyks menininkai iš Lietuvos, iš įvairių valstybių… Aktyviai vyks meno, pasaulėžiūros mainai, judėjimas ir pasitempimas įvairiose socialinėse sferose, atsivers naujos galimybės vietos kūrėjams.

 Mielieji, gana mėgautis ramybe, kurioje viešpatauja tik geri seni dalykai, bet gyventojų vis mažėja, vyksta švietimo ir kultūros įstaigų uždarymo procesai. Kas šiandieną iš jūsų pasakys, jog vyksta kitaip?..“