Rugpjūtį, kaip reta, buvo daug pasaulinio lygio varžybų. Vyko daugelio sporto šakų pasaulio čempionatai, kuriuose kovota ne tik dėl medalių, bet ir dėl patekimo į Olimpines žaidynes. Mūsiškiams sekėsi įvairiai. Nudžiugino baidarininkai. A. Sėja tapo pasaulio čempionu, o keturvietė pateko į Olimpines žaidynes, bet nepasisekė mūsų penkiakovininkams. Lietuviai pasireiškė net egzotinėje sporto šakoje, jei ją galima būtų taip pavadinti. Vytautas ir Neringa Kirkliauskai Budapešte laimėjo žmonų nešimo (bėgimo) varžybas. Ko gero, tai dar viena prie esamų pasaulyje 8000 sporto rungčių, gal kada tapsiančia ir olimpine sporto šaka. 

O svarbiausias sporto įvykis vyko nuo 19 iki 27 dienos Budapešte, tai XIX pasaulio lengvosios atletikos čempionatas, kur dalyvavo apie 2100 sportininkų iš 195 šalių, taip pat 16 iš Lietuvos. Nors šįkart per visus čempionatus buvo bene gausiausia delegacija, bet stebuklingų rezultatų, kaip ir buvo galima prognozuoti, nesulaukta. Situaciją gelbėjo vyrai disko metikai, nes vienintelis Mykolas Alekna iškovojo bronzos medalį. Pernai rašiau, kad norint laimėti disko metimo rungtį, reikia turėti pastovių metimų gerokai toliau nei už 70 m, kitaip K. Čeho ir D. Štolio neįveiksi. A. Gudžiui aukščiausio lygio varžybose tikėtis prizinės vietos praktiškai nerealu. Dar pernai ir šį sezoną turėjau minimalios vilties, kad jis pasieks didmeistrišką 70 m ribą, kitaip svajoti apie medalius Paryžiaus 2024 m. olimpiadoje bus be šansų. Metų našta (33) jau daro savo darbą. Nors pasaulio visų laikų geriausias disko metikas A. Orteris iš JAV asmeninį rekordą gerino, būdamas 43-ejų (69 m 47 cm). Priminsiu, jis laimėjo keturiose Olimpinėse žaidynėse ir, ko gero, dar bent dvejose galėjo laimėti kokios nors spalvos medalius. Bet tai pasaulio sporte unikalus atvejis. Galima pasidžiaugti, kad E. Matusevičius pateko į ieties metimo finalą. Esu rašęs, kad tokio lygio varžybose tikėtis medalio, nemetant toliau 85 m, taipogi be šansų. 

Ką galima pasakyti apie kitų mūsiškių pasirodymus. Jau daug metų besitęsianti problema. Mūsų sportininkai, praktiškai nei vienas, nepasiekė net savo geriausių sezono pasiekimų, jau nekalbant apie asmeninius ar šalies rekordus. Suprantama, kiekvienose Europos, pasaulio ar Olimpinėse žaidynėse gerinti rekordus – sunkiai pasiekiamas uždavinys. Kai kurie mūsų rekordai jau yra apsamanoję ir jei esami rinktinės nariai pasiektų kadaise pasiektus rezultatus, ne vienas jų būtų daugelio rungčių finaluose ir net su įvairios prabos medaliais. Galima ta proga pateikti keletą pavyzdžių. Disko metikės G. Murašovos rezultatas 72 m 14 cm, pasiektas 1984 m., būtų šiame čempionate aukso vertės, o I .Zarankaitės šįkart tik 59 m ir 14 vieta. R. Verkio šuolio į aukštį rekordas 234 cm, pasiektas 1991 m., būtų bronzos vertas, net Mykolaičio rezultatas šuolyje į tolį, pasiektas 2011 m (815 cm), būtų 5-as, geresnis nei 5-ąją vietą Budapešte užėmusio čeko lietuviška pavarde R. Juškos nušokti 806 cm. 800 m bėgime N. Sabaitės-Razienės (Miuncheno OŽ 800 m vicečempionė) ir D. Matusevičienės 1988 m. (E. Matusevičiaus mamos) rezultatai šiame čempionate būtų buvę finalo aštuntuke, o G. Galvydytei iki minėtų praeities sportininkių rezultatų dar toli. Galėčiau vardinti dar ne vieną sportininko pavardę, kurių rezultatai pasiekti prieš daugelį dešimtmečių, dabartiniams mūsų lengvaatlečiams nepasiekiami. Pagaliau dalyvavusių Budapešte asmeniniai rekordai (kartu ir Lietuvos) A. Palšytės 2017 m. (201 cm) būtų pirma–antra vieta. O dabar 185 cm ir tik 21 vieta. E. Matusevičiaus ieties metime 2019 m (89 m 17 cm) rezultatas būtų buvęs pirmas, o dabar 82 m 29 cm – tik aštuntas. 

Žinoma, per labai atsakingas varžybas sunku siekti šalies rekordų, bet neviršijant geriausių sezono rezultatų, jau nekalbant apie asmeninius (šalies), nėra ko nė svajoti apie aukštas vietas. Nei vienas iš 16 mūsų dalyvių nepasiekė geriausio sezono rezultato. Dauguma atvažiuoja patirties semtis ir, anot mūsų komentatorių, mėgautis varžybomis. Ir kitą kartą vėl bus deleguoti sportininkai vien patirties semtis ir kaifuoti čempionatų atmosfera. 

O Budapešte daugiausia aukso medalių yra JAV sąskaitoje – net 12. Beje, šįkart nebuvo pasiekta nei vieno pasaulio rekordo. Arčiausiai buvo JAV rutulio stūmikas R. Crauseris, 200 m bėgime Jamaikos sprinterė Sk. Jackson, Švedijos šuolininkas su kartimi A. Duplantis. Geriausiu čempionato dalyviu nominuotas 3 aukso medalius nuskynęs JAV sprinteris N. Lylesas. Prognozuoju, kad netolimoje ateityje greičiausiu pasaulio sprinteriu bus Botsvanos dvidešimtmetis L. Tebogo, kuris realiai turi galimybę ,,pasikėsinti“ į fantastinius Jamaikos legendinio sprinterio U. Bolto rekordus. Mūsų sportininkai bendroje šalių įskaitoje su vienu bronzos medaliu užėmė 39 vietą. 

Nepasisekė kaimynams estams ir itin latviams, kurių ieties metikės realiai pretendavo į prizines vietas. Paryžiaus olimpiadoje dėl aukso kovoti nedidelę tikimybę turi Mykolas Alekna. Jei fiziniai duomenys būtų jo bent kaip tėčio Virgilijaus, nekiltų abejonių lygiaverčiai grumtis su minėtais slovėnų ir švedų disko metikais. Kol kas tik vienoje plaukimo rungtyje, R. Meilutytės asmenyje, matau, kad ji realiai gali laimėti olimpinio auksą.

Na, o šiuo metu visų sporto fanų dėmesys nukreiptas į mūsų vyrų krepšininkų kovas pasaulio čempionate Filipinuose, Maniloje, kur mūsiškiams sekasi kol kas labai gerai, bet kuo baigsis šis čempionatas, niekas negali pasakyti. Tik labai realu, kad finale susirems JAV ir Kanada.