Artėjant Seimo rinkimams vėl karpomas apygardų žemėlapis. Pakeitimų buvo prieš praėjusius Seimo rinkimus, kai šiaurinę mūsų rajono dalį (Dūkštą, Rimšę) priskyrė Visagino–Zarasų rinkimų apygardai. Planuojami dabar pokyčiai vėl palies mūsų rajoną, tik galimai teigiamai, nes visa rajono teritorija turėtų būti priskirta vienai apygardai. Iš Vyriausios rinkimų komisijos gavome raštą, kuriame aiškinama, kodėl vėl reikia keisti rinkimų apygardų ribas.

Teigiama, kad Lietuvos teritoriją skirstant į vienmandates rinkimų apygardas, atsižvelgiama į rinkėjų skaičių, vienmandačių rinkimų apygardų ribas per ankstesnius Seimo rinkimus ir administracinį teritorijos suskirstymą. Rinkimų apygarda sudaroma iš bendrą ribą turinčių rinkimų apylinkių. Rinkimų kodekse nustatyta, kad rinkėjų skaičius Seimo rinkimuose vienoje rinkimų apygardoje turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus, tai yra galimas 10 proc. nuokrypis į mažesnę ar didesnę pusę. Kad būtų lengviau įsivaizduoti, bendrą rinkėjų skaičių padalijame iš apygardų skaičiaus (71) ir atimame bei pridedame po 10 proc. Šiuo metu vienos apygardos rinkėjų skaičius gali svyruoti nuo beveik 30 800 iki beveik 37 600 rinkėjų. 

Artėjant 2024 m. Seimo rinkimams, reikalinga perbraižyti nemažos dalies vienmandačių rinkimų apygardų ribas, nes, 2023 m. rugsėjo 4 d. duomenimis, septynios rinkimų apygardos  yra per didelės, kadangi viršija Rinkimų kodekse numatytą leistiną 10 proc. punktų nuokrypio ribą nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus, ir septynios rinkimų apygardos yra per mažos. 

Per didelės rinkimų apygardos beveik visos susitelkusios Vilniaus ir Kauno metropoliniuose regionuose, o dauguma per mažų – Šiaurės Rytų Lietuvoje (Utenos, Panevėžio apskrityse ir Vilniaus apskrities šiaurinėje dalyje). Teikiamas svarstymui Seimo rinkimų vienmandačių rinkimų apygardų projektas, parengtas kartu su Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros doc. dr. Rolandu Tuču. Siekiant, kad Seimo rinkimų vienmandačių rinkimų apygardų dydis neviršytų Rinkimų kodekse nustatytų leistinų nuokrypio ribų ir būtų užtikrintas proporcingas rinkėjų atstovavimas Seime, numatoma vieną apygardą panaikinti gerokai ištuštėjusioje Šiaurės Rytų Lietuvoje ir sukurti naują rinkimų apygardą Vilniaus metropoliniame regione. Be to, aktualu patikslinti ir kitų Lietuvos regionų rinkimų apygardų ribas. Numatoma, kad didesni ar minimalūs rinkimų apygardų ribų pokyčiai palies Seimo rinkimų 44 vienmandates rinkimų apygardas Lietuvos teritorijoje, o 26 apygardų ribos nesikeis. 

Didžiausi Seimo rinkimų vienmandačių rinkimų apygardų pokyčiai numatyti Šiaurės Rytų Lietuvoje ir Vilniaus metropoliniame regione. Šiaurės Rytų Lietuvoje naikinama viena apygarda, tai yra Molėtų–Širvintų, todėl turi būti keičiamos daugumos (išskyrus Utenos rinkimų apygardą) kitų vienmandačių apygardų ribos. Šie pakeitimai gali būti vertinami įvairiai, tačiau panašu, kad teigiamų pokyčių bus daugiau negu neigiamų, nes bus atkurtas kai kurių savivaldybių (Ignalinos, Jonavos, Kupiškio ir Švenčionių rajonų) teritorijų vientisumas, dalis apygardų taps kompaktiškesnės.

Planuojami pokyčiai mūsų krašte

Nalšios šiaurinė apygarda iki šiol buvo sudaryta iš Visagino savivaldybės, didžiosios dalies Zarasų rajono (išskyrus Antazavės apyl.) ir dalies Ignalinos rajono rinkimų apylinkių. Siūloma prie šios apygardos prijungti visas Ignalinos rajono rinkimų apylinkes, o nuo jos atskirti daugumą Zarasų rajono rinkimų apylinkių (taip pat ir Zarasų m.). 

Nalšios pietinė apygarda iki šiol buvo sudaryta iš Švenčionių rajono ir didžiosios dalies Ignalinos rajono rinkimų apylinkių. Siūloma atskirti visas Ignalinos rajono rinkimų 3 apylinkes ir prijungti visas Molėtų rajono rinkimų apylinkes. Būtų sujungiami (jų neskaidant) du rajonai – Molėtų ir Švenčionių, be to, Ignalinos rajonas nebūtų skaidomas, o priklausytų vienai rinkimų apygardai – Nalšios šiaurinei apygardai.

„Ūkininkų patarėjo“ pieš.