Skip to content

Išmokime pažinti Viltį

Sigita TELYČĖNAITĖ

Pirmoji knyga kuriančiam žmogui visada – jaudinantis ir atsakingas momentas, savotiška kelio pradžia, kada duodamas pažadas aplinkai – išlikti įkvėpimo vedime. Rugsėjo 14 d. Ignalinos viešojoje bibliotekoje sutikta literatų klubo ,,Lelija“ narės Vaivos Kaladinskienės pirmoji poezijos knyga ,,Vilties keliais“. Pripildyta autorės jausmais ir sustabdytomis gamtos grožio akimirkomis, eilėraščių visuma keliauja į skaitytojų pasaulius bei vertinimus.

Širdies regėjime gyvenančiam kūrėjui svarbiausia – jausmas, jo gelmė ir skaidruma, be kurio neįmanomas jau savęs išsakymas ar aplinkos supratimas. Vaivos poezijos skambesys – savotiška terapija klausančiam, joje išgyvenimai, patirtys ir autorės suvokimai apgaubti poetinio liūdesio ir išgryninto gyvenimo pažinimo. 

Vaiva – Joniškio krašto dukra, atvykusi su šeima gyventi į Ignaliną. Daugeliui ignaliniečių žinoma kaip parapijos Carito vaikų dienos centro „Eldoradas“ vadovė. Knygos pristatymo renginyje apie kūrybos pradžią, jos ypatumus ir apie nueitą kelią iki pirmosios knygos, autorę kalbino Virginja Mesropian. 

Vaiva eiliavo jau studijų laikais, bet, kaip ir daugeliui iš mūsų, jos poezija liko išblaškyta ir pamesta pavieniuose popieriaus lapeliuose. Prieš porą metų sugrįžo prie eilių, kūryba įtraukė ir nuvedė į nepažintus literatūrinės išraiškos tolius.

Pokalbį moderavusios Virginijos paklausta apie įvykį, kardinaliai pakeitusį gyvenimą, tokiu autorė įvardija prisilietimą prie tikėjimo ir pažinimą Aukščiausio. Tikrai Vaivos poezijoje daug meilės, Dievo regėjimų ir… liūdesio.

Pasak autorės, svarbu, kad jos kūryboje kiekvienas skaitytojas rastų savo spalvas, intonacijas, net suvokimą kitokios minties. Ji palieka visišką laisvę iškeliaujantiems į visuomenės glėbį asmeninės poezijos posmams.

 Taigi, autorės kelias į literatūrinį savęs išsakymą tik prasideda… Viltis yra – sako Vaiva Kaladinskienė, dovanodama pirmąją poezijos knygą skaitytojams.

Į viltingos knygos „Vilties keliais“ pristatymą bibliotekoje, susirinko didelis būrys autorės bendraminčių, draugų ir tiesiog jautrios poezijos mylėtojų. Nestigo Vaivai viltingų aplinkinių sveikinimų, gražių linkėjimų, gėlių ir širdžių šilumos. Renginiui ypatingą nuotaiką dovanojo moksleivė Rimantė Basytė, gitaros pritarime atlikusi keletą dainų ir giesmę „Aleluja“. 

Ruduo – ypatingas kūrybinio įkvėpimo metas, dovanojantis kuriantiems neužmirštamas akimirkas, todėl nebijokime jų surinkti ir dalinti bei dalintis. 

Autorės ir L. Kovalevskienės nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje