Žmogaus santykis su pasauliu prasideda nuo asmenybės, gyvenamosios vietos, bet neužsidaro Ignalinos rajono ar konkrečios valstybės ribose. Naivoka mąstyti, kad kažkokia informacija manęs šiandieną neliečia, ne ji per toli. Atstumai tapo kitokie, kitokie esame ir mes. Nėra paprasta įžvelgti klastą ar tiesą šių dienų naujienų srautuose. Daugelis dalykų tendencingai pateikiami, formuojami, viešinami ar slepiami. 

Mes, Lietuvos piliečiai, senokai esame pasaulio žmonėmis, bet koks egzistencinis dramatizmas liečia, keičia, įtakoja tolimesniems mūsų veiksmams ir vertinimams. Įsiklausykime į dabarties aktualijas.

Drebinantis pasaulį Aleksandro Monteverdės filmas „Laisvės garsas“ atkeliavęs į Lietuvos kino teatrus. Spaudoje labai mažai kalbama apie konkretų pastatymą, kurį vertėtų pažiūrėti kiekvienam mąstančiam žmogui. Pastatymas nepalieka abejingų.

Veiksmo drama „Laisvės garsas“ paremta neįtikėtina ir tikra istorija apie federalinį agentą Timą Ballardą, ji paremta oficialiais faktais. Herojus savo gyvenimą paskyrė kovai su prekyba vaikais. Tai kova su mūsų amžiaus vergija, kuri procentaliai didesnė nei skelbtais ir apverktais vergovės laikais. Pasak viešinamų oficialių duomenų, vien metinis mafijos tinklo pelnas toje srityje siekia daugiau nei 150 milijardų dolerių. Tinklas apima visą pasaulį – prekyba žmonėmis – organams, sekso vergovė įvairiose valstybėse, darbas narkotikų plantacijose džiunglėse.

„Pažiūrėjęs filmą jau negali likti toks pats, koks buvai. Tikri faktai ir istorijos rodo begalinį dabartinio pasaulio tragizmą. Baisiausia, kad daugelis žmonių dar mąsto, jos jų tai neliečia, nes tai – ne mano vaikai, ne mano rūpestis…“, – komentuoja įdėmus žiūrovai.

 Visuomeninė apatija artimo skausmui labai didelė. Ji apėmusi visą pasaulį. Dramos vyksta čia ir dabar, tik skubėjimo agonijoje mes pamirštame kas esame ir kam gyvename.

Kas žinome oficialią, tikslią dingstančių Lietuvoje žmonių statistiką? Per metus, per dėšimtmetį? Dingusių artimųjų skausmai ir paieškų maratonai tęsiasi per gyvenimus, bet jų kančia nesuvokiama pašaliečiams, o paieškos dažnai bevaisės. Mafijos rankos siekia viso pasaulio politikus, daro įtaką daugumai įstatymų leidyboje dirbančių žmonių. Lietuva – pasaulio dalis. Globali politika ir globalaus pasaulio pinigai keliauja į visas sritis.

Į nemažą dalį Lietuvos mokyklų veržiasi įvairių formų narkotikai. Daugeliu atveju, švietimo įstaigos vidaus taisyklės draudžia išsamias moksleivių patikras, griežtesnę kontrolę. Bet prekyba neleistinomis medžiagomis aktyviai vyksta ir nėra jokių mažėjimo tendencijų. Kas atsakingas už jaunų žmonių ateitį Valstybėje?.. Įstatymų leidėjai nežinia kam palankūs.

Buldozerio metodu Lietuvos švietimui primestas Gyvenimo įgūdžių programos dėstymas bendrojo ugdymo mokyklose, nesuderintas su tėvų nuomonėmis ar jų pasirinkimu. Visa programos informacija įvilkta į gražius rėmus, tik kažkodėl metodikos tikslai neviešinami. Remiantis LR Konstitucija, jei tėvai nesutinka, kad jų vaikams būtų tokios ugdymo pamokos, (šiuo atveju, kuriose nebelieka lytinių skirtumų, lanksčiai ištrinamos asmenybės orumo sąvokos,) turi teisę atsisakyti nuo siūlomo dalyko dėstymo. Tokia situacija aiškiai ragina visą tėvų bendruomenę kuo labiau viešinti asmeninę šeimos poziciją dėl bendražmogiškųjų vertybių sąvokų, reikalauja viešos ir atviros diskusijos visuomenėje apie mūsų šeimų pasaulėžiūrą. Tėvai, nebijokite kalbėti dėl atžalų auklėjimo, nes valstybės ateitis dabar jūsų rankose.

Tiesos sakymas visais laikais istorijoje reikalavo drąsos. Viena totalitarizmo banga užgęsinta su siautėjusia sovietmečio diktatūra. Jei dabar, visuomenė, tėvai nutylės jaunosios kartos ugdymo reikaluose, globalaus pasaulio vikšrai nieko nesigailės ateityje ir bus jau niekuo nestabdomi.