Skip to content

Sugauta akimirka turi įprasmintą tęsinį

Sigita TELYČĖNAITĖ

Spalio 11-ąją Ignalinos viešojoje bibliotekoje įvyko kraštiečio, žinomo poeto ir fotografo Algio JAKŠTO poezijos knygos „Regėjimai“ pristatymas. Renginyje dalyvavo menininko kūrybos gerbėjai, bičiuliai, kolegos ir bendraminčiai. Knygos autorius susirinkusiems dovanojo įtaigų poezijos spektaklį, kuriame nestigo poetinių atsivėrimų, impulsyvios dvasinės jėgos ir regėjimų. Būtent regėjimų, kuriuose telpa išskirtinių fotografijų akimirkos ir Algio nuojautos, kurių jis nelinkęs detalizuoti jokiuose pokalbiuose. Saksofono melodijomis vakaro poetines nuotaikas papildė Stasys Montrimas. 

Prieš pat naujos poezijos knygos pristatymą Ignalinoje, kalbinau kraštietį menininką, rugsėjo mėnesį šventusį brandų jubiliejų.

Kaip gimė dar viena poezijos knyga? Kodėl „Regėjimai“?..

„Knygos pavadinimas atėjo atsitiktinai, su vienu eilėraščiu. Pirminė mintis – „Diadema“… Bet minėto eilėraščio įtaiga virto stipriu impulsu ir visas poezijos rinkinys tapo „Regėjimais“.

Ar fotografija turi įtakos poezijai?

„Mano poezija nėra susieta su fotografija, jos gyvena skirtingus gyvenimus. Fotografo kelią pradėjau nuo 1969 m., o poezija atkeliavo į mano gyvenimą vėliau, jau 1996 metais. Bet dvi mūzos nesipeša tarpusavyje (juokauja menininkas, aut.). Neparašiau nei vieno eilėraščio nei vienai iš savo fotografijų, tiesiog negaliu. Nekuriu sveikinimų, nors labai seniai dirbu redakcijoje. Poezijoje veda impulsyvumas.

Dabar keliauju per tokį gyvenimo etapą, kuriame darau, kas man patinka. Bet ta laisvė – sąlyginis dalykas. Niekados nežinai, ar išeis kita knyga?.. Ar sugauta akimirka turės įprasmintą tęsinį… Gyvenime daug kas brangu, bet pats Gyvenimas – brangiausia dovana. Visas kūrybinių paieškų laikas savaip atsiperka ir išlieka. Vienaip gimsta fotografija, važiuojant ir ieškant saulėtekio žavesio, rūkų medžioklėje. Su poezija – visada sunkiau. Rašau impulsyviai ir niekada nelaukiu atsisėdęs ant stalo, kada nusileis kokia mūza. Kartais tylėjimas užtrunka mėnesį, daugiau. O paskui jutimai įsliūkina nelauktai, gimsta netikėtos mintys. Ateina viskas ir skirtingoje aplinkoje – vairuojant automobilį, spardant rudeninius lapus, kaime einant atvesti arklio… Naują poezijos knygą pavadinau „Regėjimai“, bet tikrai neesu pranašas. Ruduo – mano metas, mylimiausias laikas. Šiemet ankstokai baigėsi rūkai, o spalvos dar neprasidėjo. 

„Regėjimai“ – paskutinė knyga, kurią išleidome su kraštiečiu Danu Kaukėnu „Diemedžio“ leidykloje. Apima savotiškas liūdesys. Abudu buvome baigę tą pačią Mielagėnų vidurinę mokyklą, tik keleto metų skirtumu. O susitikome daug vėliau. Gražus ir turiningas mūsų bendravimo laikas nuo 1996 m., kai kilo mintis išleisti pirmąją poezijos knygą „Gimiau aš rudenį“. Kur, į ką kreiptis? Kaip tik tada į rankas pateko „Diemedžio“ leidyklos išleista Jono Juodagalvio knyga „Švenčionių kraštas“, o ten buvo vyr. redaktoriaus Dano Kaukėno telefono numeris. Tą numerį, kaip brangiausią relikviją, saugojau ir saugosiu. Taip prasidėjo konstruktyvus mūsų bendravimas su Danu. Kiekvienas susitikimas buvo ne tik pokalbis apie leidybą, bet ir mums abiem brangų Švenčionijos kraštą, Mielagėnus, kur mes abu krimtome mokslus. Beje, Danas Kaukėnas dėjo daug pastangų, kad Mielagėnai turėtų savo herbą, vėliavą. Jam rūpėjo gimtinė, jis buvo iš tų žmonių, kurie nenutraukia bambagyslės su savo gimtine. Apie tai byloja ir „Diemedžio“ leidyklos išleistos knygos, o jų tikrai ne viena, ir ne dvi… 

Vien mano poezijos išleista 13 knygų lietuvių kalba, viena – rusų. Paskutinė knyga – savotiškas atminimo ženklas Danui. 

Algi, ar pačiam svarbūs visi suteikti, įgyti vardai? Esate fotomenininkas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys (nuo 1986 m.), Jums 1994 m. suteiktas Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) fotografo menininko (AFIAP) garbės vardas, 2005 m. suteiktas Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) nusipelniusio fotografo menininko (EFIAP) garbės vardas. 2005 m. suteiktas Lietuvos Meno kūrėjo vardas. Visai neskubate tapti Rašytojų sąjungos nariu.

Suteikti vardai gyvenimo tikrovėje nėra svarbūs, jie tik sudaro papildomas galimybes kūrybai bei saviraiškai.

Autorė dėkoja už pokalbį.

Autorės nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje