Skip to content

Kelyje į Laimės žiburį

Sigita TELYČĖNAITĖ

Žvaigždėtų rudens naktų tyluma gaubia Darželius. Dažniau į tylos meditacijas pasitraukia ir pats dvasinio ugdymo bendruomenės „Kelias“ vadovas Gintautas MACKONIS. Žmogaus gyvenime, kaip sraunioje upėje, vyksta judėjimas ir būtinas kitimas. Kiekvienam sutiktam atiduodama dalelė savęs ir iš kiekvieno mokomasi išminties bei supratimo. Skaidri Darželių tyluma toliau kviečia ir priima gyvenimo keleivius, ieškančius esminių atsakymų į rūpimus klausimus ir pavargusius, pasimetusius skubėjimo rutinoje ir savyje. 

Bet, dažniausia, Darželių tyluma gydo patekusius į žmogiškos būties duobę – paskendę depresijoje, sužaloti alkoholio, narkotikų, kitokių priklausomybių, išgyvenantys artimųjų netektis ar šeimos dramas, čia viliasi būti išgydyti, paguosti, prikelti ir palydėti į rytdieną. Viliasi išmokti mylėti ir patys mokosi būti mylimi. 

Kitimai ir virsmai palietė ir patį dvasinio ugdymo bendruomenės vadovą Gintautą. „Kelyje“ praskriejo 26 vasaros, organizuota dešimtys stovyklų jaunimui ir vaikams, susitikimų, kelionių, daug laiko skirta jaunų krikščioniškų šeimų ugdymo procesui. Visko, net nesuskaičiuosi. Nuolatinės asmeninio tobulėjimo paieškos jį kantriai vedė į įvairius seminarus, konferencijas, dvasinės ir psichologinės raidos studijas. Visas praėjęs laikotarpis Gintautui – labai aktyvus, ryškus, dosnus Dievo ir Žmonių dovanomis. 

„Tada buvome daug jaunesni, dabar atėjo kitoks etapas gyvenime, asmeniniai ieškojimai atvedė į „bajoro“ amžių…

Kuo labiau sieki dialogo su Aukščiausiu, juo labiau traukiesi į tą palaimingą vienumą, kurioje Dievo balsas skamba paukščių giesmėse, įvairiuose gamtos ženkluose, tavo širdyje.

Todėl tylos praktika užima didelę dalį mano šiandienos ritme, išėjimo į vidinę tylą mokau ir atvykstančius į bendruomenę.

Daugelis nelaimingų – praradę ryšį su Kūrėju arba tiesiog jo neturi. Jie keliauja visur ieškodami Laimės, tarsi stebuklingo recepto, kuris išspręstų visas iškilusias problemas, panaikintų vidinę neviltį ir užklupusias bėdas. 

Dažniausia žmogus atsigręžia į dvasinio pasaulio subtilybes tuomet, kai nenusakomai, nepakeliamai skauda, kada nepadeda jokie apčiuopiami vaistai.

Asmeniškai man lengviau priimti didesnes grupeles žmonių. Buriamės į bendrą maldą, dalinamės bendravimo džiaugsmais ir patirtimis. Individualūs atvejai reikalauja daugiau kiekvienos asmenybės pažinimo, konkrečios situacijos detalizavimo, skirtingų bendravimo metodikų ir vertinimų. Tai – nelengvas psichologinis darbas, kuris, Dievui padedant, atneša teigiamus rezultatus.

Dvasinės pagalbos ieškoti į bendruomenę atvyksta labai įvairūs žmonės. Kartais, keliaujantys visai ne krikščioniško tikėjimo keliu, su griežtomis asmeninėmis nuostatomis ir savais įsitikinimais. Tada patarimai reikalingi kitokie, bet dauguma gauna iš manęs „krikščionišką piliulę“. Kai bendromis pastangomis sulaukiamas akivaizdžiai pozityvus rezultatas, lieka tik dėkoti Aukščiausiam už gyvenimo stebuklą. Bet pasitaiko visko. Ne veltui gyvuoja posakis, kad „išmintingas pasimoko ir iš kvailio. O kvailys ir taip viską žino“, – juokiasi Gintautas. 

O dvasinės ramybės ir gyvenimo išminties paieškos „Kelyje“ tęsiasi toliau. Vasaras keičia žiemos, keičiasi atvykstančių istorijos, bet ieškomos Laimės šviesa, kaip „Laimės žiburys“, nesiliauja viliojusi. 

„Mūsų atgaila nėra ašarojimas. Suvokus dvasinius principus, žmoguje vyksta kitimas. Tylos praktikos nuramina vidinį aš, išskaidrina aplinkos jutimus ir supratimą

Kiekvienas turime savo gyvenimo misiją. Kiekvienam duoti skirtingi dalykai. Bet neverta pamiršti Švento Rašto išminties, kurioje byloja elementari tiesa – „Jei išgelbėjai nors vieną sielą, išgelbėjai save“, – sako dvasinio ugdymo bendruomenės „Kelias“ vadovas Gintautas Mackonis iš Darželių kaimo. 

Autorė dėkoja už dialogą.

Nuotraukos iš G. Mackonio asmeninio albumo.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje

Add Your Heading Text Here