Politikai ir politologai būgštauja ir apgailestauja, kad žydų ir arabų karas gali užgožti karą Ukrainoje. Kol jie būgštauja ir apgailestauja, žinios Lietuvoje – ir per radiją, ir per televiziją pradedamos pranešimas iš Gazos Ruožo, tarsi tas karas mums būtų svarbiausias dalykas.
Apskritai Lietuva iš kitų šalių, atrodo, išsiskiria tuo, kad čia užuojautos palestiniečiams žodžio neišgirsi. Žurnalistai ir prisidedantys prie jų nuo pat pirmos dienos karo teisina žydų žiaurumus tuo, kad arabai „pirmieji tai pradėjo“. Palestiniečius palaikančios demonstracijos (Europoje, pas mus išdrįstančių užjausti semitą arabą nėra) vadinamos antisemitinėmis.
Palestiniečiai, įsiveržę į Izraelį, elgėsi žiauriai. Bet ar dabar nėra žydų žiaurumo faktų? Kiek tik norite. Ne, jie nepjausto galvų, kaip arabai, tačiau, naikindami „Hamas“ vadus – tikrus ir tariamus, jie raketomis susprogdina jų namus kartu su visais jų gyventojais, ir suaugusiais, ir vaikais.
Ar būtų galima tuos „Hamas“ vadus (jų Izraelis jau sunaikino, jeigu tikėti jų atstovo spaudai pareiškimais) tiek, kad užtektų vadovauti didelės šalies armijai) naikinti tuo metu, kai jie užsiima tiesioginėmis savo „pareigomis“: vadovauja smogikams, o ne tada, kai jie miega savo namuose, kartu su visa šeima ir vaikais?
Neperskaitysite ir neišgirsite ne tik atsakymo į šį klausimą, bet ir paties klausimo.
Lietuvoje kalbantys ir rašantys apie šį karą nori būti didesni žydai, negu pats Netanyahu. Vazelino Lietuvos vaistinėse, ypač esančiose arčiau žiniasklaidos būstinių ir aukščiausių valdžios institucijų, jau pradeda trūkti.
Ne, visi girdėjome, kad į Gazos Ruožą gabenama humanitarinė pagalba. Po dešimtį sunkvežimių, ir tai ne kasdien.
Gazos Ruože prieš šį karą buvo beveik pustrečio milijono gyventojų. Dabar, po to, kai Izraelis pareikalavo, kad palestiniečiai išeitų (pabėgtų) iš Gazos Ruožo, jų, manoma, dar liko kiek daugiau negu milijonas.
Kiek žmonių iš to milijono gali išmaitinti ir pagirdyti pagalba, kurią atgabeno dešimt sunkvežimių? Juoba prieš karą daugiau kaip pusę gyventojų (kitų skaičiavimu – trečdalį) sudarė vaikai. Žinoma, dalis jų yra „Hamas“ smogikų vaikai, pasakytų mūsų nuomonės formuotojai, bet vis dėlto…
Kol Ukraina išprašo iš Vakarų tai tanką, tai kokią raketą, kol Kijevui vis dar žadama duoti modernių lėktuvų, Izraeliui Jungtinės Valstijos iš karto pasiūlė viską. Lėktuvnešis atplaukė. Keista, suvokiant, kad iš Izraelio okupuotų arabų žemių karas į Europą vargu ar ateis – tiesą sakant, Europoje karas jau vyksta, bet iš to, kaip elgiasi Vakarai, susidaro įspūdis, jog tas karas jiems svarbesnis.
Nors, atrodytų, semitų žydų ir semitų arabų karas pasauliui nėra toks pavojingas, kaip slavų rusų (su visa azijiečių orda) ir slavų ukrainiečių karas.
JT Generalinis Sekretorius Antonio Guterres tik užsiminė, kad gal Izraelis galėtų nekeršyti arabams (principu „akis už akį“), kai Izraelio pasiuntinys užsipuolė pernelyg humanišką politiką ir pareikalavo, kad šis atsistatydintų. Atrodo, JT istorijoje šito dar nėra buvę.
Vis dėlto šeštadienį JT Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, net nesmerkiančią` Izraelio, tik raginančią paskelbti Gazos Ruože humanitarines paliaubas. Izraelio atstovas tokius raginimus sulygino su holokaustu. Labai nepatenkintos buvo ir JAV – kaip čia rezoliucijoje, kalbančioje apie humanitarinius dalykus, nepaminėtas „Hamas“?
Lietuvos žiniasklaida – bent jau man nepavyko rasti tokių žinių) nepranešė, kaip dėl rezoliucijos balsavo Lietuva. Tik JT svetainėje rasime, kad Lietuva susilaikė.
„Prieš“ būtų buvę pernelyg nežmoniška, ar ne, Lietuvos politikai? O šiaip – ir vieniems įsiteikta, ir kiti labai nesupykdyti.
Beje, JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijos, skirtingai nei Saugumo Tarybos rezoliucijos, nėra privalomos. Tai tik oro drebinimas.
Grįžtant prie tų pustrečio milijono Gazos Ruožo gyventojų – kur jie eis, išvaryti iš savo namų? Į Europą? O kam reikia, kad arabai ateitų į Europą?
Kam reikia Gazos Ruožo?
Pasižiūrėję į žemėlapį, pamatysime, kad ši žemės juosta skiria Izraelį nuo Viduržemio jūros. Dabar Izraelis turi „visas moralines teises“ išvalyti Gazos Ruožą nuo palestiniečių.
Naujakuriams reikia žemės?
Formalia Antrojo pasaulinio karo pradžios dingstimi tapo vadinamasis Gleivickio incidentas. Tada lenkų karių uniformomis persirengę esesininkai įsiveržė į Vokietijos pasienyje esančią radijo stotį, perskaitė atsišaukimą lenkų kalba, o išeidami paliko ant grindų keletą „iš anksto paruoštų“ lavonų. Kitą dieną, 1939 m. rugsėjo 1 d., Adolfas Hitleris apkaltino Lenkiją agresija ir įsiveržė į šią šalį.
Jokių analogijų čia nematau. Šiaip, prisiminiau gerokai primirštą istorijos detalę. Man vis tiek nelabai aišku: kam reikia, kad arabai ateitų į Europą?
ELTA nuotr.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!