Skip to content

Kam lemta išnykti laiko rūke?..

Sigita TELYČĖNAITĖ

Paliesiaus dvaro istorija tęsiasi, kažkada klestėjęs kultūrinis gyvenimas jame, tarsi antrąja banga grįžta į jau kitokią mūsų visuomenę. Bet ne visiems dvarams buvo lemta išlikti, atgyti, pakilti iš laiko dulkių. Netoli Mielagėnų esanti Krikonių dvarvietė išgyvena nykimo procesus. Ten švilpia laukų vėjai ir rudeniniai lietūs baigia naikinti paskutinius dvaro autentikos ženklus. Vargiai pasaulyje atsiras naujas šios vietovės įkvėpėjas, vedinas finansinės laisvės ir kilnių jausmų, dar trokštantis sugrąžinti į Krikonis menininko Vincento Smakausko kūrybos grožį.

Menotyrininkai pripažįsta, kad dvarų kultūros epocha Lietuvoje turėjo ypatingą reikšmę visam Valstybės gyvenimui. Pasak istorikės R. Grikštaitės, dvarai kūrėsi kaip intelektinės salos. XIX a. politinės permainos ir Vilniaus, kaip politinio ir kultūrinio centro, nykimas privertė intelektinį gyvenimą perkelti į provinciją, į dvarus.

Dvarininkų, turėjusių ne tik literatūrinių, meninių, bet ir mokslinių aspiracijų, veikla buvo aktyvi, ženkli. Dauguma jų buvo imperatoriškojoVilniaus universiteto auklėtiniai, todėl ir susikūrė dvaruose unikali intelektinė atmosfera. Dvarininkai puoselėjo tik jiems būdingą gyvenimą, turėjo savitą savistilizaciją, paremtą vadinamąja Horacijaus ideologija. Romos poetas šio krašto bajorijai siūlė kompromisinį gyvenimo modelį – derinti intelektinę ir pilietinę pozicijas. Kiekvienas dvaras gyveno kaip unikalus, aukšto lygio kultūros centras.

Mielagėnų kraštas liko paženklintas menininko Vincento Smakausko talentu. O laikotarpis, atiduotas Krikonims, tapo savotišku kūrėjo antspaudu visiems laikams, įspaustu šioje žemėje. Jei tik kažkas mėgintų dar gaivinti tuos ženklus Krikonyse…

Priminimai

Dailininkas, gydytojas Vincentas Smakauskas gimė 1797 m. sausio 1 d. Vilniuje. Nuo 1817 m. studijavo Mokytojų seminarijoje prie Vilniaus universiteto, o nuo 1819 m. – Vilniaus universiteto Dailės skyriuje (pas J. Rustemą, J. Saundersą, J. Jelskį). 1821 m. jam suteiktas meno magistro laipsnis. 1823–1829 m. studijavo Peterburgo dailės akademijoje (pas B. Šebujevą). V. Smakauskas – vienas ryškiausių Vilniaus meno mokyklų atstovų. Stiliui susiklostyti įtakos turėjo romantizmas, A. Orlovskio kūryba, akademinė tapymo maniera.

Tapė daug mitologinės tematikos („Edipas su dukterimis“), istorinių kompozicijų (dažnai vaizdavo reikšmingus Lietuvos ir Lenkijos istorijos įvykius: „Steponas Batoras įsteigia Vilniaus akademiją“, „Jogaila prašo karalienės Jadvygos rankos“), buitinio žanro paveikslų („Žydų vestuvės“, „Čigonų taboras prie vandens“), portretų (S. Batoro D. Jakutavičiaus, J. I. Kraszewskio, autoportretą), peizažų („Žanrinė scena Trakų ežero pakrantėje“). 

1829–1831 m. dėstė Vilniaus universitete. 1836 m. baigęs Vilniaus medicinos-chirurgijos akademiją, dirbo gydytoju Mielagėnuose, 1841–1858 m. – Varšuvoje, vėliau persikėlė į Krikonis. Vėlesnėse kompozicijose ryšku romantizmo bruožai („Aklas elgeta su berniuku“, „Turkų kova su čerkesais“, „Ulonas ant žirgo“).

V. Smakauskas vienas pirmųjų pradėjo iliustruoti romantizmo literatūrą, atgaivino medžio raižinio techniką, išmoko litografijos subtilybių. Grafikos kūriniams būdinga romantinė nuotaika, ekspresyvumas, reiškiamas lengva laisva kontūrine linija.

Litografijos technika sukūrė iliustracijas A. Mickevičiaus poemai „Konradas Valenrodas“ („Konrad Wallenrod“), medžio raižinio – M. Balinskio, T. Lipinskio knygai „Senovės Lenkija“ („Starożytna Polska“), K. W. Wojcickio knygai „Senovės vaizdai“(„Obrazy starodawne“), J. I. Kraszewskio poemai „Vitolio rauda“. Iliustracijoms būdinga teksto ir vaizdo ryšys.

Sukūrė piešinių (karikatūrų, istorinių portretų, architektūros paminklų, buitinių vaizdų, Trakų pusiasalio pilies, Pažaislio vienuolyno ir bažnyčios freskų), profesorių J. Saunderso ir J. Sniadeckio medalius, Mielagėnų bažnyčiai – šv. Petro ir šv. Pauliaus skulptūras, Kublickių šeimos antkapinį paminklą, religinės tematikos paveikslų. Paskelbė straipsnių apie lietuvių dailę ir dailininkus.

V. Smakauskas mirė 1876 m. vasario 19 d. Krikonyse.

Autorės nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje