Skip to content

Prasidėjusiame šildymo sezone – nauji galvosūkiai senjorams

Kalbėjosi Sigita TELYČĖNAITĖ

Jau keletą savaičių į redakciją skambina senjorai, prašydami paviešinti jiems iškilusias problemas dėl būsto šildymo kompensacijų. Daugelis skambinusių ignaliniečių tiesiog neturi naujos informacijos, nežino pakoreguotų reikalavimų. LR Seimas grąžino iki 2020 m. birželio galiojusią tvarką, kai, skiriant gyventojams šildymo ir vandens šildymo išlaidų kompensacijas ar socialinę pašalpą, vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas. Kelerius metus turtas nebuvo vertinamas, siekiant sušvelninti socialines koronaviruso pandemijos pasekmes, energijos išteklių kainų augimą. 

Senjoras Voldemaras Ž., jau įžengęs į aštuntą dešimtį (redakcijai pavardė žinoma) klausė, kodėl tokia neteisybė, jei banko sąskaitoje laiko 4000 Eur paskutinei kelionei, tai ši pinigų suma kliudo kompensacijos skyrimui. Banko išrašą gauti ne taip paprasta, Ignalinoje nėra  filialo, reikia vykti į Švenčionis ar Visaginą. Tai vietinės valdžios „išmislas“ ar įstatymai iš Vilniaus?.. 

Senjorė Valentina (pavardė žinoma) guodėsi, kad jos banko sąskaitoje tik 780 Eur, bet lieka be kompensacijos. 

Viešiname Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pranešimą žiniasklaidai, kuriame išsamiai dėstomi būtini reikalavimai, kad būtų suteikta savivaldybės kompensacija už būsto šildymą.

Koks turtas vertinamas? 

Skiriant piniginę socialinę paramą, vertinama turimo turto visuma: nekilnojamasis turtas (statiniai, žemė),

kilnojamasis turtas (transporto priemonės, žemės ūkio technika), finansinis ir kitas vertingas turtas (piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose, pasiskolintos ir negrąžintos lėšos, vertybiniai popieriai ir pan.). 

2355 eurai – didesnę nei tokią sumą kai kurių savivaldybių prašomuose banko išrašuose pamatę išmokas vertinantys darbuotojai, gali kompensacijos neskirti. Tai specialistų daromos išvados. Todėl, sugrąžinus kompleksinį turto ir pajamų vertinimą skirstant kompensacijas už šildymą, girdisi vis daugiau gyventojų nusiskundimų.

Turto vertės normatyvas, o ypač nekilnojamojo turto vertė, nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, skirtingose teritorijose – didmiesčiuose, miestuose, miesteliuose ir kaimuose – skiriasi. Kitaip tariant, didmiestyje jis net keletą kartų aukštesnis, nes tokio paties dydžio namas, tarkim, Vilniuje, yra kelis ar net keliolika kartų brangesnis nei, pavyzdžiui, kaimiškame rajone. Pavyzdžiui, 4 asmenų šeima, gyvenanti Vilniuje (miesto centre), gali pretenduoti į piniginę socialinę paramą, jei bendra turto vertė siekia apie 277 tūkst. Eur, šeima, gyvenanti, tarkim, Akmenės rajone – apie 40 tūkst. Eur. Bendrą turto vertės normatyvą, kuris palyginamas su šeimos arba vieno gyvenančio asmens faktiškai turimo turto verte, apskaičiuoja savivaldybės, remdamosi informacija apie gyventojų turimą turtą, kuri gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.

Jeigu nuosavybės teise turimo turto vertė viršija turto vertės normatyvą, savivaldybėms suteikta teisė visais atvejais vertinti individualią šeimos ar asmens situaciją ir piniginę socialinę paramą skirti išimties tvarka.

Svarbu: įsigaliojus pakeitimams, piniginė socialinė parama galės būti skiriama net ir viršijant turimo turto normatyvui – įstatyme numatyta nuostata, kad turtas 3 mėnesius nebus vertinamas, kai dėl piniginės socialinės paramos asmuo kreipiasi pirmą kartą arba praėjus 24 mėnesiams po paramos gavimo.

Nuo redakcijos

(SADM) viceministras Martynas Šiurkus, viešindamas informaciją spaudai, pabrėžė, kad kompensacijas gyventojai gali gauti ir tuo atveju, jei jų turimo turto normatyvas viršija normą. Anot jo, savivaldybėms palikta teisė vertinti kiekvienos situacijos aplinkybes individualiai.

Kalbėjosi su skambinusiais ir informaciją parengė Sigita TELYČĖNAITĖ

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje

Add Your Heading Text Here