Ūžauja lapkričio pūga, ryte sunkiai išbrendamos ir pravažiuojamos gatvelės, vieškeliai ir keliai. Tarnybos apsidraudė, prieš oro permainas visus keliautojus informavo socialinėje erdvėje ir dabar ramybės periodas. Pasak vairuotojų, ryte skubėjusių į darbus, rajono teritorijoje ar toliau, kelininkų nesutiko, patys „skinasi“ pravažiavimus. 

Praeinančią savaitę skaitytojai vėl skambino į redakciją ir dalinosi rūpesčiais bei pastebėjimais.

Rajono gyventoja Vladislava. Kada pagaliau turėsime tvarkingą Autobusų stoties pastatą? Važiuojančiam viešuoju transportu, dažniausia tenka ilgiau ar trumpiau laukti autobuso išvykimo. Kur ramiai prisiglausti? Pačiame stoties pastate ir šalia jo tvyro šlapimo kvapas, nemalonu nei stovėti, nei prisėsti. Nuolat trainiojasi įtartinų atspalvių ir išvaizdų piliečiai. Ar kuris iš savivaldybės tarybos narių pageidautų ten pusvalandį laukti? Ir kodėl tokia netvarkinga vieta reprezentuoja mūsų Ignalinos veidą? Giminaičiai, pažįstami, draugai atvykstantys iš kitų rajonų ir valstybių klausia, kas padarys tvarką pačiame miestelio centre. Čia stabteli dauguma miesto svečių, savarankiškai keliaujančių po Lietuvą. Gėda mums, Ignalinos rajono gyventojams, o administracijai? – klausia, skambinusi moteris.

Ignalinietė, nepasakiusi vardo. Pirmadienio rytą Vasario 16-osios g. buvo „skerdžiami“ sveiki ir žaliuojantys medžiai. Kodėl vykdomi tokie darbai? – teiravosi laikraščio skaitytoja. Klausimą adresuojame miesto seniūnijos administracijai ir viliamės sulaukti oficialaus atsakymo spaudos puslapiuose. 

Vytautas nuo Mielagėnų krašto. Ar gali gyventojai kreiptis į AB Lietuvos paštą, kad nebūtų mažinama mobiliųjų laiškininkų etatų skaičius?.. Mums tiesiog gaila, kažkokiomis menkavertėmis prekėmis „apkrautų“ pašto darbuotojų, nuo kurių pardavimo kiekio priklauso jų atlyginimai, o laiko klientui visai nelieka. Laiškininkas visada kaimuose buvo beveik šventas žmogus, laukiamas ir savas. Ką jūs padarėte su savo reformomis?.. Pašto darbuotojai tik lekia, skuba, tris žodžius pasakė ir išvažiavo. Liūdnas kaimo vaizdas, likę žmonės niekam neįdomūs, nereikalingi. Tai mūsų nepriklausomos Lietuvos politika?.., – apgailestavo Vytautas.

Kiekvieną kartą, išklausydama skambinusius ir užrašydama jų mintis, svarstau, kiek už konkrečias situacijas atsakingų pareigūnų ir valstybės tarnautojų skaito mūsų laikraštį ir objektyviai įsigilina į Valstybės piliečių skundus ar nuomones? O gal skambučių tematika tampa literatūra, lengva beletristika, prie kurios įpranta skaitančio akys.