Skip to content

Šventa vieta – biblioteka

Sigita TELYČĖNAITĖ

Kaimo žibintininkų epocha tęsiasi. Daugiau nei prieš šimtmetį pradėtą knygnešių misiją, dabar kantriai atlieka bibliotekininkai. Nežinau, kokia lemtis ištiks Lietuvos provincijos gyventojus, jei vieną dieną, ims ir visam laikui užgęs bibliotekų languose šviesa, užsivers paskutinės institucijos durys, dar laukiančios ateinančio žmogaus. Dar Ciceronas teigė, kad tam, kas turi biblioteką ir sodą, daugiau nieko nereikia. Ar šiandienos žmogus gebės įžvelgti jo minčių gelmę?.. Jau daug metų Gilūtų bibliotekoje dirbanti vyresnioji bibliotekininkė Vida GIRDŽIUŠIENĖ, neša šiame krašte švietėjišką misiją ir visomis jėgomis stengiasi išsaugoti kaime kultūros atramos tašką. 

Kiek pažįstu pačią, visada mylėjai knygas, daug skaitei. Kaip ir kada susiformavo toks pomėgis, subrendo tikra meilė knygai?

„Knygas mylėjau nuo pat vaikystės. Skaityti išmokau dar neidama į mokyklą. Dėl to mokykloje kildavo problemų, nes mokytoja liepdavo skaityti skiemenimis, o man tai jau nepavykdavo. Koks tikslas skiemenuoti kai galima daug greičiau viską perskaityti? Ir pamokų metu būdavo labai neįdomu. Man šventa vieta buvo – miesto biblioteka, ten aš mėgavausi tuo visu knygų kvapu, aplinka, vaiko akims labai didelėmis ir pilnomis knygų lentynomis. Labai mielos bibliotekos darbuotojos (gaila jau neprisimenu jų vardų) pasiūlydavo įvairesnių knygų, žurnalų. Ir dabar mieliau į rankas imu popierinę knygą nei el. skaityklę.

Darbas kaimo bibliotekoje tarsi užtvirtino meilę knygai, įvedė į didesnį informacijos srautą. Kokios naujovės atsivėrė bibliotekininko pozicijoje? Kokia tradicinė kaimo bibliotekos darbo diena? 

 Atėjus dirbti į biblioteką, meilė ir pagarba knygai niekur nedingo. Bet… subliuško įvaizdis, kurį daugelis susikuria apie bibliotekininko darbą. Atrodo, kad bibliotekininkas pats per dieną skaito knygas ir tik jas išduoda. Šiandien biblioteka nėra vien vieta, kur galima pasikeisti knygą, o bibliotekininkas – tik knygos saugotojas. Turime neatsilikti nuo naujų technologijų, kraštotyrinė veikla, renginiai, projektai, edukacijos, parodos, bendravimas su lankytojais ir dar įvairių darbų. Tradicinė kaimo bibliotekininko diena prasideda nuo židinio pakūrimo, patalpos kaimo bibliotekose centralizuotai nekūrenamos. Pastovūs laikraščių ir žurnalų skaitytojai ateina, nes užsisakyti prenumeratą kaimo gyventojui jau darosi prabanga. Ateina lankytojai su įvairiais prašymais: kam nukopijuoti dokumentus, kam el. laišką padėti išsiųsti, kažkas nori pagalbos mokant mokesčius, nuskenuoti prašymą, kas teleloto bilietą patikrinti… Be abejo, paima skaityti ir knygų, ypač vasaros metu, kai atvyksta mokinukai su sąrašais rekomenduojamų knygų. Dažnas užsuka ir pabendrauti, susitikti, pašnekučiuoti su pažįstamu.

Kokios knygos papuliariausios pačios skaitytojų rate?

 Paklausiausia – grožinė literatūra. Skaitytojų pomėgiai įvairūs. Vyresnės kartos mėgsta gyvenimiškus romanus, ypač lietuvių rašytojų. Iš lietuvių rašytojų mėgstamiausi yra I. Buivydaitė, J. Herlyn, E. de Strozzi, K. Sabaliauskaitė, G. Viliūnė. Kiti mėgsta skaityti tik detektyvus. Populiarūs užsienio rašytojų romanai. Mėgiami yra D. Owens, L. Riley Karen Swan, S. Montefiore, D. Chamberlain. Pastebėjau, kad didelį susidomėjimą kelia tos knygos, kurios reklamuojamos. Pageidaujamą literatūrą atvežame ir iš Ignalinos viešosios bibliotekos, pasiskoliname iš kaimyninių Mielagėnų, Didžiasalio, Tverečiaus bibliotekų. Dabar bibliotekoje veikianti Libiso programa leidžia pamatyti knygas, esančias kitose bibliotekose, ar jos yra neužsakytos skaitytojų. Stengiamės, kad skaitytojai, atėję į biblioteką, visada rastų norimą knygą, arba kuo greičiau užsakome ir skubame pristatyti.

Dabar Gilūtų bibliotekoje vyksta visi kaimo renginiai. Ar turtingi jais buvo praeinantys metai? Kokie planai artimiausiu laiku? 

Kiekvienų metų pabaigoje, kaip sakoma, skaičiuojame viščiukus. Ruošiame ataskaitas: perskaitytų knygų, lankytojų, vykusių renginių ir parodų, edukacijų, mokymų ir t. t. Renginių galima suorganizuoti daug, bet liūdina mažėjantis gyventojų, renginių lankytojų skaičius. Vasaromis kaimas šurmuliuoja atvykstančių sezoninių gyventojų dėka. Atėjus rudeniui, visi vėl traukia su vaikais į miestus, į mokyklas, darbus, kaimas ištuštėja. Į anapilį palydime savo ištikimiausius vyresniosios kartos skaitytojus, ir tai labai liūdina. Statistika negailestinga. 

 Artimiausiu metu planuojame kūrybines prieškalėdines dirbtuvėles, kuriose mokymus vesti pakvietėme Svetlaną Puzirauskienę. Kursime Adventinius vainikus, Kalėdines dekoracijas savo namams puošti. Taip pat planuojame Svetlanos Puzirauskienės rankdarbių parodą.

Vasaros metu jau tradiciškai prisijungiame prie skaitymo skatinimo akcijos „Vasara su knyga“, „Puslapių iššūkio“, lapkričio mėnesį – Šiaurės ir Baltijos šalyse vykstančių tradicinių Šiaurės šalių literatūros skaitymų, prie akcijos „Nepatogus kinas“. Rengiame spaudinių parodas žymiems kraštiečiams, rašytojų sukaktims ir žymioms datoms paminėti. Tradiciškai renkamės Mindaugo karūnavimo dieną giedoti Tautinės giesmės. Socialinė darbuotoja, užimtumo specialistė Jolanta Aleksejevienė surengė Pal. Jurgio Matulaičio globos namų gyventojų S. Boldiševič ir R. Vaickaus darbų parodas. Taip pat veikė S. Panavienės, N. Vinciūnienės piešinių, skiautinių, dekupažo ir t. t. parodos . Sunku viską ir išvardinti. O kur dar įvairūs susitikimai, mokymai…“, – pasakojo Vida, mėgindama nusakyti didesnę dalį visos regimo veiklos, kurioje bėga bibliotekininko dienos.

Autorė nuoširdžiai dėkoja už dialogą.

Nuotraukos iš asmeninio V. Girdžiušienės albumo.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje

Add Your Heading Text Here