Skip to content

Žvilgsnis į mokyklos istoriją

Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos informacija

Nesustabdoma ir nesugrąžinama laiko upė verpetuodama neša į užmarštį įvykius, kraštovaizdį, žmonių veidus… Prisimindami išgriebiame iš tų verpetų tai, kas labiausiai įstrigę kiekvienam, ir tokiu būdu susidėliojame praeities mozaiką. Kol prisimename, tol gyva ir tai, kas prisimenama. Tokios filosofijos laikosi Didžiasalio „Ryto“ gimnazija savo tradicinėse vakaronėse. 

Šiemet gimnazija švenčia 45-ąjį gimtadienį, todėl nutarėme ir atsigręžti į nueitą kelią bei pateikti gausiai susirinkusiai publikai įvairiausių žvilgsnių kolekciją. Pasidžiaugėme, kad pas mus atvyko ir šiltus žodžius gimnazijai skyrė garbūs svečiai: rajono vicemeras Vaidotas Židanavičius, atgabenęs mero dovaną: didžiulį tortą, kuris po renginio visų buvo ir suvalgytas; Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Gražina Mackonienė, rajono švietimo įstaigų vadovai – Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos direktorė Valentina Čeponienė, rajono švietimo ir sporto paslaugų centro direktorius Darginas Mikėnas, rajono švietimo pagalbos tarnybos vadovė Rima Cibulskienė, Ignalinos „Šaltinėlio“ mokyklos direktorė Lina Gladkauskienė, Didžiasalio seniūnas Pranas Petkevičius, Tverečiaus seniūno pavaduotoja Dangutė Petkevičienė, UAB „Didžiasalio komunalinės paslaugos“ vadovas Antanas Pauliukėnas, rajono tarybos narė, gimnazijos tarybos pirmininkė Edita Brukštuvienė, Didžiasalio vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centro direktorė Audronė Petrovienė, Jaunojo pasieniečio būrelio vadovas Andrejus Matvėjevas, buvę mokyklos direktoriai Tadas Jarmuška ir Elena Sekonienė. Maloniai nustebino 2004 m. laidos abiturientų būrys ir jų sveikinimai mokyklai. Svečiams buvo įteikti keramikos būrelio, kuriam vadovauja dailės mokytoja Inga Pajarskienė, pagaminti suvenyrai. 

O vakaronės „Žvilgsnis į mokyklos istoriją“, kurią vedė abiturientas Ligitas Artomovičius ir IIIg klasės mokinė Inga Bilaišytė, tikslas ir buvo pažvelgti į prisiminimus iš skirtingų pozicijų. Pradėta nuo istorinio žvilgsnio: viktorinos iš mokyklos istorijos. Salė dalyvavo taip aktyviai, kad vedėjai ir jų padėjėjai vos spėjo fiksuoti atsakinėjusius geriausiai. Ypač daug emocijų sukėlė užduotis, kurioje iš mokyklinės nuotraukos reikėjo atpažinti asmenybę, čia besimokiusią, o dabar dirbančią mūsų gimnazijoje. Tokių turime net šešiolika! 

Po to, kai Ligitas Artomovičius ir Deinisė Sinica sušoko smagų džaivą, visi pasikvatojo iš nuotaikingo ironiško Ig klasės mokinio Kirilo Zubarevo filmuko „Mano kelias į mokyklą“. Toliau žavėjomės muzikiniais žvilgsniais: grojo gitaristas Ignas Andrijauskas, dainavo neprilygstamoji mūsų Kamilė Filipavičiūtė, kuriems pasiruošti padėjo mokytoja Valentina Sinkevič. Ji su mokytoja Dalia Suliene ir visą salę pamokė smagios dainelės. 

Tikra puota ausims buvo trijų kartų šeimos ansamblis. Jame groja 1998 m. abiturientas Darius Misiūnas, dvi jo dukros ir tėvas Juozas. O paskutinis muzikinis žvilgsnis buvo Tverečiaus ir Vosiūnų parapijų klebono Ronaldo Kuzmicko jautriai atlikta V. Bagdono daina „Senai mokyklai“. 

Bet juk pastoviausia mokyklos dalis yra mokytojai. Dauguma jų dirba šioje mokykloje nebe vieną dešimtmetį. Tad jų žvilgsnis į mokyklos istoriją buvo humoristinis vaidinimas iš trijų pamokų, prasidėjęs 1978 m. rugsėjo pirmąja, peršokęs į 1989 m. rugsėjį ir pasibaigęs 2023 m. aktualijomis. Buvo čia visko: ir guminių batų, be kurių į naujai pastatytą mokyklą negalėjai prabristi, ir mokymo priemonių bei mokinių požiūrio į mokymąsi kaitos. O privalomoje refleksijoje buvo pastebėta, kad tikrasis mokyklos veidas priklauso ne nuo tikrintojų, programų kūrėjų, o nuo pačios mokyklos gebėjimo susivienyti, pastebėti ir priimti kiekvieną. Mokykla visada yra vieta, kur bręsta ateitis, tai vieta, kurioje sunkiau ar lengviau augame visi – ir mokiniai, ir mokytojai, ir tėvai. Tai vilties žiburys, ir taip norisi, kad jis neužgestų. 

Į sceną buvo pakviesti buvę mokyklos direktoriai Tadas Jarmuška ir Elena Sekonienė, jie kartu su dabartine gimnazijos vadove Jelena Tumanoviene uždegė simbolinį vilties žibintą ir su visa sale sugiedojo mokyklos himną. 

Šventė tęsėsi gimnazijos valgykloje, kur buvo laukiami visi: ir svečiai, ir mokiniai, ir mokytojai. Čia visi paragavo mero torto, vaišinosi mūsų gimnazijos virėjų kepta žuvimi ir kibinais bei kitokiais skanėstais. Gimnazijos bendruomenė širdingai dėkoja rėmėjams: UAB „Jūratės gėlės“, UAB „Birvėtos tvenkiniai“ ir 2015 m. laidos abiturientui Arnoldui Glušonok.

Derėtų pridurti, kad aktų salę papuošė IIg klasės mokinės Ugnės Bikulčiūtės paveikslų paroda. Tapybos Ugnė mokosi Ignalinos dailės studijoje iš mokytojos ekspertės Nijolės Trinkūnienės. O trečiojo aukšto fojė mokiniai išvardino šimtą priežasčių, dėl ko verta mokytis Didžiasalio „Ryto“ gimnazijoje. Viena iš jų ypač originali: tai ryčiausia mokykla, bus galima įsirašyti į CV. Bet svarbiausia – mokiniai prisimena, lanko savo mokyklą daugybę metų. Tai mūsų didžiausias džiaugsmas. 

Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje

Add Your Heading Text Here