Kalėdinių dovanų tradicija mūsų gyvenime įsivyravo ne itin seniai. Tėvų pokario karta užaugo kitokioje santvarkoje, iškilmingai sutinkant Naujuosius metus, o vaikai tuomet laukdavo Senelio Šalčio dovanų, dažniausia saldainių… Su nepriklausomybės atgavimu į Lietuvą atkeliavo krikščioniškos tradicijos, kurių sąraše ir kalėdinės dovanos artimiesiems, kartais – draugams. Jų paskirtis simbolizuoja dvasinės šilumos gestą, kuriuo išsakome meilę ir dėmesį, dalinamės širdies šiluma.

Apie nuolatines diskusijas ar reikalingos kalėdinės dovanos, kiek pinigų skiriame joms, kalbėti neverta. Piniginis svertas neišsako esmės. Pasirinkimas – individualus ir neginčijamas kiekvienos šeimos narių reikalas. Dovanos tik šventinės detalės, o Kalėdos – dvasinė šventė. Bet be dovanų irgi nesinori likti…

Su kokia nuotaika laukiame metinių švenčių, ar dalinsime kalėdines dovanas artimiesiems ir kodėl? – klausėme Ignalinos rajono gyventojų ir kraštiečių gyvenančių tolėliau.

Laiškininkas Sigitas. Švenčių laukiame pakankamai ramiai. Džiaugiuosi, kad pas mus nėra beprotiškos karštligės dovanų pirkimui. Simboliškai kažką dovanojam vieni kitiems, kažkokią šventišką detalę. Ir to visai pakanka. 

Bibliotekininkė Vida. Jau pernai nieko nepirkom iš daiktų. Mažiukų nėra, o vyresni, jei kam ko reikia, nusiperka patys. Draugiškai sutarėme, kad visi atsiveža kažką skanaus bendram stalui. Didžiausia dovana – buvimas drauge, bendravimas su artimaisiais.

Gydytoja Danutė. Sūnaus šeimai, tiksliau anūkėms, dovanosiu maišelius saldumynų, vokus su 50 Eur kupiūromis, o suaugusiems – kunigo Mozės Mitkevičiaus knygą. 

Visos dovanos pas mus teikiamos atsižvelgiant į turimus norus ir finansines galimybes. Kalėdos – šviesi ir palaiminga šventė, todėl taupyti tikrai netikslinga. Tiesiog džiaukimės dalindami dovanas, o jau visai nesvarbu kokia jų piniginė išraiška.

Mokytoja Nijolė. Pirmiausia norėčiau dovanoti artimiesiems šilumą ir dėmesį, buvimą kartu, pokalbius. Anūkytei dovanosiu dar katinuką iš jos mylimos KAKĖS MAKĖS serijos ir plaukų segtuką su kalėdine atributika. Sūnui ir marčiai vilnones kojines.

Kita mokytoja Nijolė. Dovanosiu nedideles, praktiškas ir tvarias arba valgomas dovanas. Dažniausia vieni kitų paklausiame iš anksto, ko kas pageidautų. Daug dovanoms neišlaidaujame ir jų nesureikšminame.

Ūkininkė Rima. Nors Kalėdos ne už kalnų, bet dar negalvojau apie dovanas. Vaikus pradžiuginsiu saldžiomis smulkmenomis, juk ne dovanų dydis lemia šventinį džiaugsmą. Kalėdos šeimos šventė, brangiausia – buvimas drauge.

Mokytoja senjorė Dalė. Dovanas jau įteikiau mylimam anūkiukui Gabrieliukui, nes per Kalėdas vaikai ilsėsis Tenerifėje. Buvau nuvažiavusi dabar. Gabrieliukas nuo babos gavo nepaprasto švelnumo megztas kojinaites žiemai, tris knygutes. Tėveliams – savo virtų uogienių, šližikų. Mūsų karta nieko nežinojo apie kalėdines dovanas. Visgi, mano šeima ėmė ir nukirto eglutę vienoms šventėms. Kai pastatė ją tėvas, susirinko visi vienkiemių vaikai ir išsižioję žiūrėjome – kaip gražu!

Bet vienas akiplėša, toks M. Jonukas buvo nustebęs ir net pasipiktinęs, kad ant mūsų eglutės tik vieni obuoliai ir trys saldainės, iš kurių vieną mano brolis slapčia nuraškė… Jonukas iš kažur žinojo, kad ant eglutės būna tikrų žaislų, o ne vien valgomų. Nuo jo priekaištų labai sugedo mūsų nuotaikos, nekenčiau to Jonuko gana ilgai. O mūsų eglutė buvo labai graži. (Juokėsi senjorė).

Dalis apklaustujų ignaliniečių teigė, kad dabar svarbiausia – dvasinė intencija, su kuria keliaujame į Kristaus gimimo šventę. Gražiausios dovanos yra geri darbai, turtinantys meile ir gerumu artimui. Vlada, Raimondas, Svetlana dovanos savo meilę jiems brangiems žmonėms, o kokia forma išreikšta, jau nesvarbu. Senjorė Vanda ir Algimantas skris Kalėdoms pas vaikus į Jungtinę Karalystę, nes labai pasiilgo jų, gyvenančių ir kuriančių svetur. 

Dauguma paklaustųjų vieningai kartojo, kad Kalėdos tai – šeimos šventė, būsime su šeima ir dovanos bus įvairios.

Ačiū visiems už išsakytas mintis.