Jau tradicine tapo rubrika, kurioje kalbamės su Linkmenyse gyvenančia biologe ir vaistažolių mylėtoja Birute LAZAUSKIENE. Daugelį metų kaupdama įvairią medžiagą apie vaistinius preparatus ir juos naudodama praktikoje, mokytoja labai atsargiai gali patarti visiems, besidomintiems gydomosiomis augalų savybėmis. Kokia šiųmetė žiema ir kokie vaistiniai augalai prašo mūsų dėmesio?

Nuolatos kartoju, kad kiekvieno žmogaus organizmas unikalus, kiekvienas preparatas ar vaistažolės poveikis jaučiamas individualiai, tik tam organizmui būdingomis savybėmis. Visada klausykite savo organizmo, kas tinka vienam žmogui, nebūtinai bus gerai kitam.

Nors gruodžio mėnuo už langų, bet neužsidarykite namuose, kuo daugiau, ypač esant sausam šaltukui, keliaukite į gamtą, būkite atvirame ore. Įkvėpkite pušynų gaivos.

Šį mėnesį galima rinkti pušų ir eglių spyglius arbatoms, kadagių šakeles ir uogas. Tokios arbatos itin stiprina mūsų imunitetą, saugo nuo peršalimo ligų. Paprasčiausia paimkite 100 g spyglių ir termose užplikykite 1 l karšto, virinto vandens. Arbatą galima gerti  su medumi. Apie kadagio savybes jau žinome daugelis, bet su uogomis nepersistenkite, nevalgykite daugiau 3 per dieną. Dar galime nusilaužti arbatai likusių aviečių stagariukus, tokiu metu tiks bruknių lapai, juodųjų serbentų šakelės. 

Ant mūsų stalų jau atkeliavo rauginti kopūstai. Vitamino C stebuklingas šaltinis ir žarnyno šluota. Bet visur reikia turėti saiką. Besiskundžiantiems padidėjusiu skrandžio rūgštingumu, kraujospūdžiu, inkstų ir kepenų ligomis, teks būti atsargiems juos valgant, naudojant sultis.

Rauginti kopūstai gerina virškinimą. Juose esančios natūralios rūgštys valo žarnyną, šalina toksinus ir kitas nuodingas, organizmą teršiančias medžiagas, padeda apsisaugoti nuo įvairių ligas sukeliančių bakterijų.

Vos 300 g raugintų kopūstų ir jūs patenkinsite vitamino C dienos normą. O tai, kaip visi puikiai žinome, žiemos metu tikrai pravers, kai siaučia ligos ir silpsta imunitetas.

Rauginti kopūstai stiprina širdies raumenį, normalizuoja cukraus, cholesterolio kiekį kraujyje. Taip pat jie puikiai tinka tiems, kurie kenčia nuo sulėtėjusios medžiagų apykaitos, cukrinio diabeto, besirūpinantiems širdies ir kraujagyslių sistema.

Kai kurių tyrėjų nuomone, rauginti kopūstai netgi turi medžiagų, stabdančių piktybinių auglių formavimąsi.

Tie, kurie kenčia nuo sumenkusio apetito, taip pat turėtų su malonumu kirsti raugintus kopūstus. Jie skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, neapkrauna organizmo, tačiau pasotina ilgam.

Raugintų kopūstų rūgštymas – ne prastesnis nei patys kopūstai. Jis vartojamas sergant diabetu, tulžies pūslės uždegimu, ateroskleroze, esant nutukimui. Šis skystimas padeda ir tuomet, jeigu laukiantis kamuoja nemalonioji toksikozė. Vyrai irgi neturėtų vengti šio gėrio: rūgštymas puikiai tinka prostatos veiklos profilaktikai ir padeda išsaugoti potenciją iki gilios senatvės!

Bet viskas labai individualu kiekvienam organizmui. Esame gamtos vaikai, todėl nepaliaujamai priklausomi nuo jos kitimų, virsmų, net užgaidų. Vos drėgnesni orai, žemesnis slėgis, tuojau juos jaučia reumatikai, galvos svaigimais skundžiasi nuo kraujotakos sutrikimų kenčiantys. Visi jaučiame gamtą, nes esame neatsiejama jos dalis.

Nuo gebėjimo stiprumo klausyti ir regėti save ir aplinką, darant reikiamas išvadas, priklauso mūsų sveikata. Todėl kuo dažniau raskime laiko pasidžiaugti gamtos grožiu, pavaikščiokime žiemos miške ir, apsivalę nuo vidinio nuovargio, su naujomis jėgomis keliaukime į rytdieną. Būkime sveiki.

Autorė dėkoja už dialogą.