Apie įvairius gyvenimo stebuklus ir sutapimus galėtume pasakoti ir rašyti, kurti knygas ir filmus. Bet kažkodėl žmonėms labiau norisi liūdnų, skaudžių istorijų, juos traukia skandalai, šiurpios antraštės, nelaimės. Pasaulio politikai ir žiniasklaida pataikauja masių norams žarstytis neigiama energija, net nebandydami paaiškinti, kad tai ženklas, jog iš tikrųjų visuomenė sunkiai serga. Utenos kolegijos Medicinos fakulteto bendruomenė neketina nuleisti rankų ir darbais bei veiklomis šiandien daro viską, bent vienas žmogus rytoj jaustųsi sveikesnis ir laimingesnis. 

Laikas vaikams 

Ketindamas pasiekti vienokių tikslų, kartais gali labai nustebti galutiniu rezultatu. Gruodžio 13 d. gausus būrys Medicinos fakulteto studentų (Laura Juršienė, Greta Lesnikauskaitė, Akvilė Valavičiūtė, Irina Možeiko, Nojus Zukas, Tomas Putinauskas, Toma Šakarnytė, Akvilė Daubaraitė, Reda Maigytė, Gustė Žuvižninkaitė, Elene Shpiller, Justina Bieliauskaitė, Julija Tichanovskaja, Milvydė Guntulytė bei Lina Raginytė) aplankė Utenos vaikų ir jaunimo užimtumo centro vaikus. Kaip sakė dėstytoja Žydra Kuprėnaitė, renginio temą studentai pasirinko neatsitiktinai: mintis organizuoti kalėdinę mankštą protui ir kūnui kilo, atsižvelgiant į studentų specialybes: būsimosios socialinės darbuotojos organizavo viktoriną, kineziterapeutai pakvietė vaikus pasimankštinti, pašokti „Piratų šokį“, pažaisti judrius žaidimus.

Neįtikėtina priešistorė

Seniai, labai seniai, beveik prieš 15 metų, dabartinis Utenos kolegijos Medicinos fakulteto Reabilitacijos ir socialinės gerovės katedros vadovas Edmundas Vaitiekus, vykdė socialinį projektą ir Ignalinos rajone koordinavo Šeimos veiklos namų kūrimo Kaniūkuose ir N. Daugėliškyje veiklas. Anuomet pagalba buvo teikiama socialinių įgūdžių stokojantiems asmenims, vyko įvairūs mokymai, teikiama pagalba, organizuojamos pažintinės išvykos. N. Daugėliškio Šeimos veiklos namams vadovavo Aldona Jankauskienė. Būtent A. Jankauskienės ir E. Vaitiekaus iniciatyva (ir ne tik) bei užsidegimu buvo įkurta Daugėliškio 

krašto bendruomenė, kurios vadove tapo Nijolė Kamarauskienė. 

Ir aš ten buvau, viską mačiau ir į metraščius surašiau, o šiandien, gyvenimo pusiaukelėje nusprendusi, kad galiu ir noriu daryti kur kas daugiau, nusprendžiau studijuoti mediciną. 

Kadangi ryšius su Daugėliškio krašto bendruomene bei dabartine jos vadove Indre Gruodiene palaikau jau kone 20 metų, puikiai žinau, kokiais džiaugsmais ir rūpesčiais gyvenama kasdien. Ir faktas, kad Utenos kolegijos Medicinos fakultetas, kuriam vadovauja Daugėliškio krašto bendruomenės „krikštatėvis“ E. Vaitiekus bei jo kolegė, buvusi dekanė dėstytoja Ž. Kuprėnaitė su kolege J. Lubiene iki dabar tęsia tradicijas padėti socialinių įgūdžių stokojantiems, vienišiems ir negalią turintiems žmonės, sujaudino ne tik mane, bet ir Daugėliškio krašto bendruomenę. 

Linksmybės tęsiasi

Atskubėję nykštukai (studentai) į Utenos vaikų ir jaunimo užimtumo centrą „pavertė“ mažuosius norimais personažais. Snieguolė (L. Juršienė) ir Žiniuonė (L. Raginytė) atnešė vaikams linkėjimų iš Daugėliškio. „Tai, kaip mes suradome jus yra tikrų tikriausias stebuklas. Seniai seniai,  kai jūs visi buvote linksmi šviesos spindulėliai,  gyvenote bene 300 milijonų metų skaičiuojančioje Sirijaus žvaigždėje ir dar tik planavote, kokius mamas ir tėčius pasirinkti, kad ateitumėte gyventi į Žemę, mes visi jau buvome čia, Žemėje, šiuose kūnuose. Vieną dieną visų mūsų draugas Edmundas sugalvojo, kaip padėti žmonėms, kuriems sekasi šiek tiek sunkiau, kurie jaučiasi liūdnesni ar vienišesni. Sukvietęs žmonės mokė juos įvairiausių gudrybių, o tada padėjo susiburti ir pasivadinti Daugėliškio krašto bendruomene. 

Dabar jau garsi visoje Europoje Daugėliškio krašto bendruomenė, kuriai susiburti padėjo E. Vaitiekus, žinodama, kad tas pats žmogus su pagalbininkais šiandien padeda jums, siunčia linkėjimų ir lauktuvių. Krosnyje keptą gardžiausią pyragą ir kūčiukų šventiniam vakarui“, – sakė Žiniuonė.  

Nespėjus pasidžiaugi lauktuvėmis, vaikams atėmė žadą, kai su pilnu krepšiu dovanų įėjo Kalėdų Senelis (T. Putinauskas). Vaikai ir labai gražiai prisistatė, paskui aktyviai ir šauniai dalyvavo viktorinoje Kalėdų tema, šoko, dalyvavo smagioje, teatralizuotoje mankštoje ir čia pat dalijosi emocijomis. 

Abipusis džiaugsmas

Gera eiti ten, kur esi laukiamas ir šiltai priimamas. Už ilgametį bendradarbiavimą Kolegijos bendruomenė dėkojo Centro direktorei E. Kanapeckienei, socialinei darbuotojai L. Janaudytei, socialinėms pedagogėms L. Dailydienei ir A. Markauskienei. 

Būtų neteisinga sakyti, kad studentai pradžiugino vaikus, nes iš tikrųjų ir vaikai pradžiugino studentus. Gal net nepradžiugino, o praturtino. Suaugusieji dažnai pamiršta, kaip gerta nuoširdžiai džiaugtis, atvirai pasakyti, kad man gera ir apsikabinti. Ir jei kas nors išrastų sveikatos matuoklį, net neabejoju, kad visų sveikatos rodikliai gerokai šoktelėjo link ribos „puiki“. 

Visiems ačiū už bendrystę ir širdžių šilumą. 

Ž. Kuprėnaitės ir autorės nuotr.