Naujieji metai atvertė naujus kalendoriaus puslapius, o visuomenės problemos liko tomis pačiomis. Skaitytojai skambina sveikindami su nauja darbų pradžia, bet nepamiršdami pasiguosti ir asmeniniais išgyvenimais. Skambučių daug, bet šiandieną kalbame tik tradicine tema. Ne vieną kartą spaudoje viešintos Autobusų ir Geležinkelio stočių paskirties bėdos tapo galvos skausmu eiliniams gyventojams, keliaujantiems viešuoju transportu.

Kam reikalingi ir kas naudojasi jų pastatais, jei paparastas žmogus, atvykęs į Ignaliną, negali ten prisiglausti darganotu oru ir sulaukti viešojo transporto? – klausė į redakciją paskambinusi Elena (redakcijai pavardė žinoma). 

Esu senjorė, našlė, gyvenanti Didžiasalyje. Gruodžio 30 d., šeštadienio rytą, atvykau į Ignaliną kompensuojamų vaistų. Jau 8 val. buvau vaistinėje ir, atlikusi būtiniausius darbus, apie 9 grįžau laukti į Autobusų stotį viešojo transporto. Oras prastas, o ant pastato užrašas, kad šeštadieniais ir sekmadieniais Autobusų stotis uždaryta. Autobusas į Didžiasalį vyksta tik 12 val., kur glaustis?

Nukeliavau į Geležinkelio stotį – žmonės laukia traukinio, pagalvojau, kad čia jau tikrai ramiai palauksiu ir nesušalsiu. Deja, išvykus traukiniui ir ištuštėjus laukimo salei, prie manęs priėjo šios stoties darbuotoja ir įspėjo, kad pastatas užrakinamas, privalau išeiti. 

Pasiėmus visus pirkinius nužingsniavau vėl prie užrakintos Autobusų stoties, suoleliai visi šlapi, prisiglaust neįmanoma… Išstovėjau tas kelias valandas ant cemento ir sulaukiau savo autobuso.

Gerbiamieji, noriu pareikšti viešą pasipiktinimą dėl tokios situacijos ir klausiu, kam reikalingi stočių pastatai, jei eilinis žmogus negali ramiai prisiglausti, laukdamas savo autobuso ar kitokio transporto?.. Ar jais gali naudotis tik ponai ypatingais atvejais, visuomenės gerovės reklamai? 

Pasak Elenos, ji dar turinti jėgų pati atvykti tokį atstumą į rajono centrą, kuris senjorams nėra svetingas, bet tikrai yra žmonių – be sveikatos ir kelionės jiems neįmanomos. Atsakykite, tai kam reikalingi tokie stočių pastatai, kur apie keliaujančio žmogaus gerovę niekas nemąsto? – dar kartą akcentavo didžiasalietė.

Apie šios problemos aštrumą nuolatos kalba rajono gyventojai, o kokie žingsniai būtini jos sprendimui gali atsakyti tik atsakingos institucijos. Nuo jų gebėjimo dirbti visuomenės labui priklauso ar eilinis žmogus taps svarbesniu už transporto grafikus ir plazdančius lapelius ant stoties durų.