Skip to content

Visada ieškokime sveikatos

Parengė Sigita TELYČĖNAITĖ

Už langų speiguota žiema, todėl vakarais daugelis ieškome karštos arbatos puodelio su medumi ar kvapnia aviečių uogiene. Visos vaistažolės, sukauptos per vasarą, pagaliau naudojamos pagal paskirtį. Bet žolininkai ir tokiu metų laiku siūlo nesnausti namuose „ant pečiaus“, o radus tinkamą aprangą, išeiti į atvirą orą, mišką, laukus, ypač saulėtomis dienomis. Pasivaikščiojimas, spaudžiant nedideliam šaltukui, duoda tik naudą visoms žmogaus organizmo sistemoms.  

Net sausio mėnesį gamtoje galima prisirinkti įvairiausių augaliukų, iš kurių verdamos arbatos, sirupai. Miške rasime bruknių lapelių, mėlynių ūglių. Taip pat galima naudoti pušų, eglių spyglius. O grįždami,  prie namų prisiskinkime juodųjų serbentų šakelių. Jos turi specifinį kvapą ir skonį, kuris ypatingai tinka sirupui, bet galima dėti ir į arbatas. Jei norite sirupą padaryti tinkamą peršalimo ligoms gydyti, įdėkite aviečių ar gervuogių stagarų. Arbatoms stagarus geriausia užpilti šaltu vandeniu ir pakaitinti iki virimo (neužvirti). Galima naudoti pirmamečių šermukšnių šakelių, bet jų nereikėtų padauginti, nes turi kartumo. Taigi, jei darome sirupą, 100 g smulkintų žolynų ir šakelių užpilkite 1 l vandens ir palaikykite 12 valandų. Kitą dieną nusunkite, pamatuokite, kiek liko skysčių.

Galite įpilti citrinų ar spanguolių sulčių, jei turite, tiktų ir svarainių sultys. Ir viską sumaišykite su 1 kg cukraus (1 l skysčio – 1 kg cukraus), kaitinant maišykite, svarbu neužkaitinti daugiau nei iki 80 laipsnių temperatūros. Sirupą geriausia laikyti šaldytuve. Jei nenorite naudoti cukraus, nuovirą su citrinos sultimis galima tiesiog užsišaldyti į ledukus.

Žolininkai pataria, jei vaistažolių gausoje turime čiobrelių, liepžiedžių, medetkų ir siauralapių gauromečių – pats laikas virti šių žolelių arbatas. Svarbu visur turėti saiko jausmą, nenaudoti per ilgai vienos vaistažolės, nes mūsų organizmas greitai pripranta ir vaistinių žolelių poveikis kinta, silpsta. 

Nuo vaikystės dienų nešamės prisiminimus apie ramunėlių arbatą. Žolininkai ramunėlei irgi negaili gražių žodžių. Vaistinės ramunės pasižymi visa eile organizmui naudingų savybių: joms būdingas antiseptinis, priešuždegiminis, nervų sistemą raminantis poveikis. Manoma, kad ši žolė skatina prakaitavimą, skrandžio sulčių išsiskyrimą, mažina pilvo pūtimą, slopina uždegimus. Žiemos vakarų arbatoms ramunėlė itin tinka, bet svarbu nepadauginti, išsaugoti arbatžolių naudojimo proporcijas. 

Daugelis žolininkų sausį pataria arbatoms naudoti pipirmėtes. Jos nepamainoma daugelio vaistinių preparatų sudedamoji dalis. Ši vaistažolė naudinga, kai vargina skrandžio, tulžies susirgimai, pykinimas, pilvo pūtimas. Pastebimas teigiamas pipirmėtės poveikis, slopinant spazmus ir skausmą, o ypač galvos skausmus. Remiantis liaudies medicina, ši vaistažolė veikia antiseptiškai, stabdo mikrobų vystymąsi ir slopina organizme vykstančius rūgimo ir puvimo procesus. Tačiau pipirmėtės nerekomenduojama vartoti žemą kraujo spaudimą turintiems žmonėms. Pipirmėčių eteriniame aliejuje gausu mentolio, todėl iš šios žolės pagaminti preparatai pasižymi šaldančiu, sutraukiančiu poveikiu. Įdomu tai, kad senovėje buvo tikima, kad būtent šios vaistažolės apsaugo namus nuo piktųjų dvasių. 

Daugelis daržuose ar darželiuose auginame melisas. Dabar pats laikas ir jų arbatoms. Ši vaistažolė nuo seno žinoma kaip gyvybingumą atkurianti, įtampą ir stresą švelninanti žolė. Melisos gerina medžiagų apykaitą, teigiamai veikia virškinimo ir žarnyno sistemos veiklą. Ši žolė taip pat skatina prakaitavimą, malšina skausmus ir galvos svaigimą. Melisa pasižymi išskirtinai maloniu, citrinos aromatą primenančiu kvapu, kuris atbaido kandis. Tiems, kuriuos vargina nemalonus burnos kvapas ir dantenų problemos, taip pat patariama naudoti melisų preparatus. Tarpukariu melisos būdavo griebiamasi ir kovojant su prasta atmintimi bei nemaloniais sapnais. Beje, arbatoms puikiai tinka melisų ir pipirmėčių mišiniai: šios žolės mišiniuose sustiprina viena kitos poveikį.

Sausio mėnuo – dar ne žiemos pabaiga. Todėl pasistenkime protingai tausoti savo sveikatą, dažniau išeiti pasivaikščioti gamtoje, sveikiau maitintis, pozityviai mąstyti. Juk visos ligos puola tada, kai prarandame vidinę pusiausvyrą ir įsileidžiame negatyvias mintis. Žolininkai skatina gerti daugiau žolelių arbatų, mažiau naudoti jau paruoštų saldžių gėrimų, mažiau teršti savo organizmus nenatūraliais produktais.

Būkite sveiki ir ieškokite kitokios sveikatos!

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje