Skip to content

Mokslo ir technologijų pasiekimai 2023 m.

Pranas ZUBRICKAS

Nežiūrint, kad praėję metai dėl įvairių konfliktų pasaulyje ir antrus metus besitęsiančio Putino Rusijos karo prieš Ukrainą buvo vieni iš neramiausių, bet mokslo ir technologijų srityje pasiekta ženklių pasiekimų. Gal svarbiausias jų – tai dirbtinio intelekto ChaTGPT, sukurto kompanijos OpenAL 2022 m. lapkričio 30 d. (o jau po dviejų mėnesių buvo prisijungę 200 milijonų žmonių) kaip pokalbių roboto ženklus proveržis daugumoje svarbių žmogaus veiklos sričių. Jau prisibijoma, kad greitu metu DI gali tapti protingesnis už mus ir užvaldyti visą planetą. ES yra priėmusi rezoliuciją, kaip tuos santykius reguliuoti įstatymiškai.

Mane labai nudžiugino, kad branduolinė energetika vėl atgimsta, bet ne gigantizmo pavidalu, o kuriant mini branduolinius rektorius. Sukurtas įrenginys 5 MG galingumo, kurį sykį užkrovus kuru, gali dirbti 6 metus be pertraukos, per metus sutaupydamas 55 tūkst. CO2 emisijų. Britai kuria mini branduolinius 440 MW galingumo reaktorius, kurių tarnavimo laikas 60 metų, o 1 kWh sąnaudos pagal jų apskaičiavimus neturėtų viršyti 7,2 eurocento. Visos kitos atominės jėgainės turėtų būti uždarytos iki 2030 m. Beje, pasaulyje dabar veikia 448 atominės jėgainės, dar 53 statomos, daugiausia Kinijoje.

Beribėje kosmoso erdvėje NASA erdvėlaivis iš asteroido Bennu pargabeno mėginį. Įdomu, kad tik po 3,5 mėn. pavyko atgabentą kapsulę atidaryti. Dar svarbus momentas, kad jei kada nors link žemės artėtų stambus asteroidas, jau kosmose jį galima būtų suskaldyti, išvengiant katastrofos mūsų planetai.

Mėgstantiems keliauti į tolimas šalis, nusimato, kad artimiausiais metais skraidysime viršgarsiniais lėktuvais. Dabar lėktuvai, skraidantys 800–900 km/h, jau atgyvena. Prisimenu, kai dar studijų laikais, daugiau nei prieš pusšimtį metų, po Sovietų Sąjungą skrisdavau TU tipo reaktyviniais lėktuvais iki 900 km/h greičiu. Sukurtas viršgarsinis lėktuvas turėtų skristi apie 1500 km/h greičiu. Vyresni skaitytojai prisimena, kad kadaise jau skraidė keleiviniai viršgarsiniai lėktuvai. Tai garsieji ,,Konkordai“, kuriais pirmieji komerciniai skrydžiai prasidėjo 1976 m. Bet neilgai jie karaliavo dangaus platybėse, po 2000 m. katastrofos Paryžiuje, kai pakylant žuvo 113 keleivių ir ekipažas, 2003 m. baigėsi jų eksploatacija (panašų orlaivį TU-144 buvo sukonstravę ir rusai, bet jis atliko tik bandomuosius skrydžius). Pagrindinė priežastis – dėl didelio triukšmo, įveikiant garso sklidimo greitį, kitaip – smūginės bangos. Aerokosmonautikos tyrėjams pavykus išspręsti smūginės bangos problemą, bus kuriami ultragarsiniai lėktuvai, kurie skris greičiau nei 7000 km/h greičiu. Per 2–3 val. bus galima pasiekti bet kurį žemės kampelį.

Keliautojai pėsčiomis turėtų džiaugtis, kad artimiausiu metu rinkoje pasirodys išmanūs batai, kuriais galima vaikščioti 3 kartus greičiau nei įprastai. Jie skirti ėjimui lygiu paviršiumi. Ko gero, ateityje pasirodys išmanūs batai, kuriais galima bus eiti ir nelygiu keliu, gal net kopti į kalnus, tegul negreičiau, bet lengviau.

Didelį pasaulio visuomenės dėmesį pritraukė lapkritį Antarktidoje atskilęs milžiniško dydžio ledkalnis. Plotas – 4000 km2, jis tolygus 10-čiai Vilniaus miestų arba beveik trims Ignalinos rajono plotams ,vidutinis storis – 300 m, svoris – 1 trilijonas tonų (1000 milijardų). Beje, jis pajudėjo dar 1986 m., bet kurį laiką, užplaukęs ant seklumos, stovėjo vietoje. 

Logistikos fronte irgi pasiekta ženklių proveržių. Jau galima sakyti, kad elektromobiliams yra sukurtos kieto būvio baterijos. Jose deficitinis litis yra keičiamas natriu, kuris yra 50 kartų pigesnis. Sukurtas elektromobilis, kuris gali judėti visomis kryptimis, taip pat ir šonu, kaip krabas. Kad automobiliai vis labiau varomi elektra, nieko jau stebėtina, jau ,,kėsinamasi“, kad ir lėktuvai būtų skraidinami elektros baterijų pagalba.

Tuo pačiu reikia pažymėti ir bene svarbiausią lietuvių mokslininkų pasiekimą, kuriant efektyvesnius saulės kolektorius. Paprastai jie įsisavina tik 25 proc. saulės energijos. Lietuvių mokslininkai, kartu su estais, sukūrė panelius, kurie krintančią saulės šviesos energiją konvertuoja į elektrą iki 50 proc, o praktinė riba yra 86 proc.

Žinoma, čia išvardinta tik dalelė pasiekimų, jų būtų dar daugiau, jei ne milijardai, gal net trilijonai lėšų nebūtų skiriami ginklams gaminti, skirtiems žmonių, miestų, net valstybių sunaikinimui (Putino noras sunaikinti Ukrainą).

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje