Pagal Rytų kalendorių 2024 m. yra Žaliojo Medinio Drakono metai, kurie prasidės vasario 10 d. per Mėnulio jaunatį. Sausio 5 d. MI skaitytojai buvo supažindinti su vandenine agama – Kinijos vandens drakonu. Šią roplio rūšį galima pamatyti ir Kauno zoologijos sode, o natūralus agamų paplitimo arealas yra Pietryčių Kinija. Beje, tai nykstanti roplių rūšis, įrašyta į Tarptautinę raudonąją knygą. 

Be šios rūšies, agamų šeimoje, tik kitoje gentyje, yra dar 7 roplių rūšys, kurios visos sutinkamos tik Australijoje ir turinčios drakono pavadinimą, tiksliau sinonimą, nes minėjau, kad tai agamos. Pas roplių augintojus iš šios genties labiausiai paplitusi agama – barzdotasis drakonas. Tai iki 30–60 cm ilgio, kur uodega sudaro apie pusę kūno ilgio. Išgyvena iki 6–10 metų, neišrankus mitybos atžvilgiu, mėgsta svirplius, žiogus, miltkirmėlių lervas, vaisius, salotas. Temperatūra dienos metu turi būti virš 30 laipsnių, naktį – apie 20 laipsnių. Manau, drakono metais ne vienas, kuris ir neaugino roplių, šią roplių rūšį savam terariumui įsigys kaip augintinį.

Dar viena driežų grupė, turinti drakono vardą, yra skraidantys drakonai. Suprantama, jie tikrų sparnų neturi, jų šonkaulių šonuose yra odos raukšlės, kurių pagalba iš medžio gali nusklęsti apie 60 m. Tai nedideli driežai su uodega, bendras ilgis iki 19–23 cm. Gyvena Pietryčių Azijos tropikų atogrąžų miškuose, sutinkamos 4 rūšys. Minta skruzdėlėmis, termitais. 1–5 kiaušinėlius deda žemėje, patelė saugo tik pirmą parą, jaunikliai išsirita po 32 dienų. Reikia pastebėti, kad yra ir daugiau sklandančių tokiu pat principu, kaip minėti driežai, tik neturi drakono vardo.

O pats garsiausias ir didžiausias atstovas driežų šeimoje, turintis drakono vardą, yra Komodo varanas arba drakonas, vietinių vadinamas sausumos krokodilu. Tai iki 3 m ilgio ir vidutiniškai sveriantis 70 kg, o JAV Sent Luiso zoologijos sode Komodo drakonas sveria net 166 kg. Kaip nekeista, mokslininkai, kaip naują rūšį, atrado tik 1910 m. Jie gyvena 4-iose Indonezijos salose, populiacija siekia apie 3000 individų. Patelės deda iki 20 kiaušinių, kurių svoris apie 200 g, Deda paprastai šiukšlinių vištų krūvose, o kiaušiniai inkubuojasi apie 7–8 mėn. Subręsta 8–9 metais, gyvena iki 30 metų. Kas įdomu, patinų yra 3,4 karto daugiau nei patelių, tad tarp patinų vyksta aršios kovos. Minta įvairaus dydžio gyvūnais, gana greitas, trumpose atkarpose išvysto iki 20 km/h greitį, medžioklės sėkmė siekia net 70 proc. Ilgą laiką buvo įvairiausių spėlionių, kad šis drakonas sužeistą auką esą užkrečia seilėmis su patogeniškomis bakterijomis, auka nuo kraujo užkrėtimo greitai nusilpsta ir ją persekiojęs varanas pagaliau nugalabina. Bet mokslininkai įrodė, kad Komodo drakonas gerai prisilaiko burnos ,,higienos taisyklių“, tokiu metodu grobio nemedžioja, o jo apatiniame žandikaulyje turi 2 nuodingas liaukas, kur nuodai ir padeda apnuodytai aukai nusilpti.

Jei gyvūnijos atstovų, išskirtinai roplių klasėje, driežų giminėje yra nemažai, turinčių drakono vardus, tai augalijos pasaulyje man žinoma tik viena augalų grupė, turinti drakono vardą. Tai drakonmedžiai, kurių yra apie 100 rūšių, daugiausia žoliniai augalai ir tik 6 rūšys yra medžiai. Kas lankėsi Tenerifės saloje, Icod de los Vinos miestelyje, tai ten auga įspūdingas drakonmedis – Drago Milenario. Nors vadinamas tūkstantmečiu, bet mokslininkų arboristų teigimu, jam apie 500 metų. Aukštis apie 20 metrų, kamieno apimtis – 20 metrų, svoris – 140 tonų. Drakonmedžių amžius nustatomas ne pagal metines rieves, nes jų neturi, o pagal lajos plotį, koks kiekis šakojasi nuo pagrindinio kamieno. Paprastai jie žydi kas 15 metų ir po derėjimo toje vietoje šakojasi į 2 naujas šakas, medis įgauna skėčio pavidalą. Pradžioje auga lėtai, per pirmus 10 metų užauga vos daugiau nei metrą, vėliau tempai sparčiai didėja. Labai vertinami drakonmedžio sakai, vadinami drakono krauju. 

Nukeliavus į Tenerifės salą, be įspūdingo drakono medžio man didelį įspūdį paliko prie aukščiausio salos ugnikalnio Teidės (aukštis – 3718 m) auganti kanarinė pušis, kurios aukštis 45 m, apimtis 9,36 m (Stelmužės ąžuolo – 9,5 m).