Kiekviename mieste gatvių pavadinimai gali daug papasakoti apie šalies ir tos vietovės istoriją, geografiją, įžymius žmones. O gatvės „kalba“, kad svarbiausia Lietuvos istorinė asmenybė yra Vytautas Didysis, o didžiausia visų laikų rašytoja – Žemaitė. Mėgstamiausi augalai – liepos, labiau už viską lietuviai mėgsta leisti laiką sode, o labiausiai vertinama profesija – statybininkai. Suteikdami gatvėms pavadinimus, nėra originalūs ir ignaliniečiai. Dauguma Ignalinos gatvių vadinamos taip, kaip ir kituose šalies miestuose. 

Lietuvoje egzistuoja 103 miesto statusą turinčios gyvenvietės, kartu jose yra keliasdešimt tūkstančių gatvių. Kai kurie gatvių pavadinimai atspindi amžinąsias vertybes, kiti – prieš šimtmetį ar dar vėliau gyvenusias asmenybes. Dalis jų atsirado atkūrus Nepriklausomybę, kiti egzistavo dar LDK laikais. Tačiau, paimti kartu, jie leidžia daryti išvadas apie lietuvių gyvenimo būdą ir požiūrį į istoriją. 

Sodų gatvių – daugiau negu bet kokių kitų Lietuvoje. Ji yra ir Ignalinoje (429 m ilgio). Kitas populiariausias gatvių vardas – Vytauto. Abiem šiais vardais pavadintos gatvės yra net 75 Lietuvos miestuose iš 103. Trečioje vietoje tarp populiariausių gatvės pavadinimų yra Taikos gatvė: tokią gatvę rasime 73-uose Lietuvos miestuose, taip pat ir Ignalinoje (799 m). Ketvirtą vietą užimanti Liepų gatvė yra Ignalinoje, o Lietuvoje iš viso yra 64 Liepų gatvės. Į populiariausių gatvių vardų dešimtuką taip pat patenka rašytoja Žemaitė (59 gatvės), lakūnai Darius ir Girėnas (58 gatvės), Aušra (Lietuvoje – 58), kunigaikštienė Birutė (54 gatvės) ir Gėlių (53 gatvės, taip pat ir Ignalinoje). Iš viso Lietuvoje egzistuoja 71 skirtingas vardas, kuriais yra pavadintos gatvės bent 25-iuose Lietuvos miestuose. 

Gatvių pavadinimai rodo, kad svarbiausios asmenybės lietuviams – arba Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, arba tautinio atgimimo laikų veikėjai. Tarp dažniausiai gatvių pavadinimuose atsirandančių asmenybių galima rasti ir kai kurių sovietmečiu populiarių rašytojų pavardes. Pirmąsias keturias vietas pagal populiarumą tarp istorinių asmenybių, kaip jau minėta, užima Vytautas, Žemaitė, Darius ir Girėnas ir Birutė. Penktoji – poetė Salomėja Nėris (47 gatvės). Taip pat dešimtuke rasime kunigaikščius Kęstutį ir Gediminą, Vasario 16-osios aktą pasirašiusios Lietuvos tarybos pirmininką Joną Basanavičių, himno autorių Vincą Kudirką ir poetą Maironį. 

Populiariausi vardai gatvių pavadinimuose: Vytautas – 75 gatvės, Žemaitė – 59, Darius ir Girėnas – 58, Birutė – 54, S. Nėris – 47, Kęstutis – 44, J. Basanavičius – 41, Gediminas – 39, V. Kudirka – 39, Maironis – 38, J. Janonis – 35, P. Cvirka – 35 (buvo ir Ignalinoje, dabar pervadinta į A. Terlecko gatvę, ko gero, tai kol kas vienintelė taip pavadinta gatvė Lietuvoje), J. Biliūnas – 31, Mindaugas – 27, S. Daukantas – 25, M. Valančius – 25, K. Donelaitis – 23, Algirdas – 23, L. Gira – 19, Vaižgantas – 19 gatvių. Įdomu, kad Taiką mylime labiau už Laisvę. Jei tikėtume gatvių pavadinimais, lietuviams ji yra mažiau svarbi negu taika. Lietuvos miestuose rasime 73 Taikos gatves (taip pat ir Ignalinoje), alėjas ar prospektus. Laisvė gi užima tik antrąją vietą – 46 gatvės miestuose pavadintos šiuo vardu (Ignalinoje yra Laisvės gatvė ir aikštė). Trečioji vertybių sąraše yra Draugystė – 43 gatvės (taip pat ir Ignalinoje). Ketvirtoji – Viltis (37 gatvės). Toliau rasime Ateitį (32 gatvės, Ignalinoje ji plačiausia mieste – platesnė nei 6 m), Šviesą (26 gatvės) ir Ramybę (23 gatvės, Ignalinoje ši gatvelė yra 244 m ilgio).

Kaip minėjau, mėgstamiausias lietuvių augalas – liepa. Toliau rikiuojasi alyvos ir kaštonai: abiejų šių augalų garbei yra pavadinta po 45 gatves Lietuvos miestuose (visos trys yra ir Ignalinoje). Ketvirtas pagal populiarumą augalas – beržas (44 gatvės), o penktas augalas ir populiariausia gėlė – tulpė (40 Tulpių gatvių). Ignalinoje nėra kitur populiarių Pievų, Parko, Kranto ir Pušyno, Statybininkų, Darbininkų ir Žvejų gatvių, bet yra Medžiotojų g. (Lietuvoje jų 22), Vidiškėse – Melioratorių (20). 

Pagal statinius pavadintų gatvių Lietuvoje daugiausia Mokyklos gatvių – 32 (ir Ignalinoje). Geležinkelio (ir Ignalinoje), Turgaus ir Pramonės gatvių yra po 30, Bažnyčios – 29 ( Ignalinoje Bažnyčios aikštė), Malūno arba Malūnų – 26. Lyginant būdvardžiais pavadintas gatves, dažniausiai yra Žalioji – 47 gatvės (tarp jų ir Ignalinoje).

Svarbiausias istorinės atminties epizodas lietuviams, vertinant pagal gatves, yra Žalgirio mūšis: Lietuvos miestuose yra 29 Žalgirio gatvės. Vasario 16-osios gatvių yra 28 (ir Ignalinoje), Savanorių – 20, Nepriklausomybės – 18. Aukštaičių gatvių Lietuvos miestuose yra 22 (viena jų Ignalinoje). 

Dažniausia tautybė, kurios vardą galima rasti gatvių pavadinimuose, yra vokiečiai: šalies miestuose yra 5 Vokiečių gatvės. Ignalinoje iš šios kategorijos gatvių yra tik Totorių g., šalyje tokios keturios. 

Ignalinoje 

Iš viso mieste yra 72 jam priklausančios gatvės. Dar keturios – Turistų, Geležinkelio, Vilniaus ir Švenčionių – priklauso ne miestui, bet Regiono keliams. Tad iš tikrųjų mieste yra 76 gatvės. Bendras miestui priklausančių gatvių ilgis – 29 km 305 m. Ilgiausia gatvė yra Bokšto – 1533 m, ilgesnių kaip 1 km yra dar keturios gatvės: Aukštaičių – 1412 m, Laisvės – 1419, Budrių – 1132, Vasario 16-osios – 1065 m., Ažušilės – 1278, Ežero g. – 1366 km. Trumpiausia gatvė – Aukštaičių akligatvis, 50 m. Trumpesnių nei 100 m mieste yra 10 gatvių: Kaštonų aklg., Lygumos skg., Liepų skg., Mokyklos skg., Versmės g. atkarpa ir kitos. Plačiausia gatvė – Ateities, 9,2 m, siauriausios, po 3,5 m, yra trys gatvės: Gavaičio, Totorių ir Geležinkelio aklg.

Ignalinoje yra gatvių, kurių pavadinimų dėl suprantamų priežasčių nėra niekur kitur, tai J. Čepulėno, Ažušilės, Budrių, Gavaičio, Agarinio gatvės. Negirdėjau, kad kuriame nors mieste būtų Turistų g. Kai kurių gatvių pavadinimai likę nuo sovietmečio, nes „universalūs“. Dūkšte yra Partizanų, Pergalės ir Tarybų gatvės. Kadaise buvo pagerbti raudonieji partizanai, veikę karo metu, dabar „pritaikyta“ pokario partizanams (nors buvo dar ir lenkmečio lietuvių partizanų). Na, o Pergalės ir Tarybų gatvės aiškiai jau „paseno“. Jas vertėtų pavadinti šiuolaikiškais atitikmenimis – Sausio 13-osios ir Savivaldybių gatvėmis.

Kaip žinia, dabar gatves turi kiekvienas kaimas ir vienkiemis. Dauguma jų vadinasi tų kaimų, šalia jų esančių ežerų ir upelių arba neutraliais pavadinimais (medžių, augalų, žydinčių krūmų vardais ir pan.). Iš įdomesnių galima paminėti Mykolo Smagurausko g. Kančiogine, Donato Šarkos ir Jonuškų gatves Kaniūkuose, Kipro Petrausko – Ceikiniuose.

Kas mena sovietinius laikus, atsimena ir kitokius tų pačių gatvių tuomečius pavadinimus. Ateities gatvė vadinta Komjaunimo, Atgimimo – raudonosios diversantės M. Melnikaitės, o Vasario 16-osios – raudonojo partizano V. Kudabos vardais, Laisvės aikštė vadinosi Spalio 50-mečio. Laisvės g. tiko ir tuomet, ir dabar, tad pavadinimo nepakeitė.