Gal kas dar prisimena – anais senais laikais, gal prieš 50 metų, kino teatruose staiga pasirodė užsienietiškas filmas, kurio herojaus vardą tuometiniai „Goskino“, ar kaip ta cenzūruojanti įstaiga vadinosi, valdininkai išvertė ne „Fantomas“, o „Fantomasas“. Šiaip tai teisingai, fantomas – reiškinys, o Fantomasas – vardas. Tai jau aš taip ir rašysiu, tokie jau mano prisiminimai.

Tada filmas padarė man didžiulį įspūdį. Spalvotas, gražūs vaizdai, nematytas gyvenimas, nuostabūs aktoriai…

Atrodo, pernai dar kartą pažiūrėjau tą filmą, per televiziją. Taip, aktoriai puikūs, ir vaizdai gražūs, bet pasakojama istorija, sutikite, primityvi. Gal iš komedijos daugiau ir nereikia reikalauti?

Čia komedija taip ir liko komedija.

O prieš 5 metus tuometinis susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, lankydamasis Baltarusijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose, valgė pietus už jo ministerijai pavaldžių valstybės įstaigų pinigus. Nors tai buvo ne prieš 50, o tik prieš 5 metus, kai kurie šios istorijos herojai šio nutikimo gal neprisimena, o gal nenori prisiminti. Tai dabartinis Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Jis ir tada jau buvo prezidentas, ir labai principingai pažiūrėjo į ministro pavalgymo klausimą.

Taip, G. Nausėda pavalgymą pavadino klausimu. Taip ir pasakė, kad jis šito klausimo žemyn nenuleis, ir tas klausimas turi būti sprendžiamas. Jis net uždraudė ponui J. Narkevičiui lankytis Prezidentūroje – nežinau, ar amžinai, ar tik kol šis nepasitrauks iš ministrų.

Ką ministras? Ogi nieko, sėkmingai ministeriavo – iki eilinių rinkimų. Ir į Prezidentūrą nė karto net nebandė užeiti. Kaip pasakytų liaudis, dėjo ant prezidento skersą. O ką šis? Ogi nieko. Tragedija, žinoma.

Beje, ministras J. Narkevičius – ne pirmas ministras, dėjęs ant prezidento. Yra ir daugiau tokių. Pavardžių neminėsime.

Dabartinė istorija rodo, kad geras – pono J. Narkevičiaus – pavyzdys užkrečia. Ponas G. Nausėda su ponia Diana ir kai kuriais kitais žemesnio rango asmenimis už jam, ko gero, pavaldžios įstaigos, Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Karalystėje pinigus apsilankė spektaklyje „Operos fantomas“, o po to dar už tos pačios įstaigos pinigus pavakarieniavo. 

Irgi kultūringai, žinoma, su šampanu. Mat šitas vakarėlis (spektaklis ir šampanas) buvo užsakytas Prezidentūros darbuotojų kaip „kultūrinis elementas“. 

Kiek ten viskas kainavo – pusantro tūkstančio eurų, ar daugiau? Smulkmenos visa tai, reikia suprasti, kad ministro J. Narkevičiaus pietūs turi kainuoti mažiau, negu Prezidento G. Nausėdos vakarienė. Šampanas tai turbūt prancūziškas buvo, ne tas – „Sovietskoje šampanskoje“. Ir svarbiausia pats „apsikultūrinimo“ faktas. 

Po to Prezidentas G. Nausėda sakė, kad jis apie tai nieko nežinojo, ir apskritai čia ne jo reikalas žinoti, kas ir kaip. Aišku, iš kur jam žinoti, kas ką ten Prezidentūroje daro. Gal ten kažkoks fantomas (ar Fantomasas) įsiveisė.

Tame sename filme Fantomasas kovoja su komisaru Žiuvu. Aktorius Žanas Marė vaidina Fantomasą (ir dar jį medžiojantį žurnalistą Fandorą). Komisarą Žiuvą – nuostabusis Lui de Fiunesas. Bet, žinote, Ž. Marė tame filme kažkuo panašus į kandidatą į prezidentus Igną Vėgėlę. Įsižiūrėkite prie progos. Taip, Ž. Marė buvo gėjus, ko apie Vėgėlę tikrai nepasakysi (būtų toks – būtinai pasigirtų).

O štai Lui de Fiunesas ir G. Nausėda – visiškai nepanašūs. Liu de Fiuneso naudai. G. Nausėdai talento trūksta, kad taip galėtų suvaidinti komisarą (prezidentą). Bet būsimoje Žiuvo ir Fantomaso, tai yra, G. Nausėdos ir I. Vėgėlės, kovoje nugalėtoją nuspėti labai sunku, čia net naujųjų komunistų paramos G. Nausėdai gali nepakakti. Juk kai Fantomasas įsisiautėja… 

O dėl nemokamos vakarienės su šampanu Londone – argi šampanas gali pakenkti bankininkui, kuris liko bankininku ir tapęs prezidentu? 

Šita tragedija dabar jau tapo komedija. Net jeigu kiaulę dabartiniam prezidentui kiaulę pakišo Prezidentūroje įsitaisęs konkurento Igno žmogus.

Prisipažinkime – mėgstame nemokamus dalykus, o nemaža dalis mūsų ir gerbiame tuos, kurie sugeba ką nors gauti už dyką.

I. Gelūno (BNS) nuotr.