Prabėgus porai metų po istorinio ataskaitinio susirinkimo, kai dabartiniu kolūkio pirmininku išsirinkom Viršulį, LTSR aukščiausiosios tarybos prezidiumas paskelbė rinkimus. Rajono darbo žmonių deputatų tarybos (DŽDT) deputatus rinksime trečiąjį vasario sekmadienį. Tuoj pat rajone buvo sudarytos balsavimo apylinkės ir komisijos. „Tarybinio spartuolio“ kolūkyje rinkimų komisijos pirmininku paskirtas vyr. buhalteris Čepelė, pavaduotoju – rajono DŽDT vykdomojo komiteto skyriaus vedėjas Vabalas, sekretore – kolūkio pirmininko sekretorė Gražulytė, kaip ir vaikystėje Gražuolyte vis dar vadinama. Nariais – kaip ir priimta tokiais atvejais, visų krypčių tautos atstovai: lauko darbininkas, kultūros darbuotoja, traktorininkas ir melžėja.

Prasidėjo rinkiminė kampanija. Gražuolytė pagal iš apylinkės gautus gyventojų sąrašus sudarė rinkėjų sąrašus. Priedo dar kiekvienai brigadai sąrašus rinkėjų, kuriems dėl senatvės ar sveikatos reikės balsavimo biuletenius vežti į namus. Atvažiavę partijos rajono komiteto ir DŽDT vykdomojo komiteto atstovai demokratiškai nurodė, kokius partinio ir nepartinio bloko atstovus turime savanoriškai darbo žmonių kolektyvų susirinkimuose iškeli  kandidatais į rajono tarybos deputatus. 

Melžėjos savo raudonajame kampelyje, vyr. zootechnikei Veršiakienei paliepus, iškėlė rajono pirmojo sekretoriaus Šerkšnio kandidatūrą. Mechanizatoriai, prisinešę alaus ir dar kažko stipresnio, dirbtuvėse iškėlė bokalus už buvusį tingiausią ražienų grėbėją, dabar kolūkio pirmininką Viršulį. Žinoma, pirmasis sekretorius, likus kelioms dienoms iki rinkimų, savo kandidatūrą atsiėmė. Jis buvo iškeltas beveik visose rajono rinkimų apylinkėse. Beliko mums demokratiškai ir slaptai balsuoti tik už vieną kandidatą – kolūkio pirmininką Viršulį.

Štai ir atėjo rinkimų diena. Palukščių balsavimo apylinkės komisija išduoda komisijos nariui traktorininkui Petraičiui ir agitatoriui, taip pat traktorininkui Bružaičiui, užlakuotą raudoną dėžutę su plyšiu, biuletenių pluoštą, rinkėjų sąrašą ir išleidžia klajoti po antros brigados kaimus ir vienkiemius. Vyrai pasibalnoja vikšrinį traktorių ir išrūksta per pusnis. Pirmas sustojimas Egliniškės kaime praėjo be nuotykių. Vyrai net traktoriaus variklio negesino. Tiesa, poroje sodybų rinkėjai po stikliuką žolelių antpilo nuo slogos įlašino.

Bėdos prasidėjo, kai agitatoriai atvyko į nuošaliausią, tarp giraičių pasislėpusį Viržinių kaimą. Čia namuos balsuojančių buvo daugiausia. Tad užgesino traktorių greta eigulio Voverio namų ir pradėjo žygį po trobas. Daug kur buvo sutikti, kaip karaliai – su duoną ir druska, lašiniais ir svogūnu… Ir, žinoma, su kaitinančia skaidria arbata. Žmonės gerbė mechanizatorius. Reikalingi jie kaime: pavasarį sodybinį sklypą sukultivuoti, rudenį – javus kombainu iškulti.

Eigulio Voverio anūkas Napalys kažkur buvo girdėjęs, kad įpylus cukraus į benziną, variklis nedirba. Nutarė išbandyti. Nušvilpė iš senelio stiklinę cukraus ir supylė į traktoriaus paleidimo varikliuko benzino bakelį. Dar lazdele pamaišė. Laukia, kas bus. 

Atėjo jau gerokai pralinksmėję vyrai. Bando užvesti traktorių. Paleidimo varikliukas, lyg perekšlė višta ant kiaušinių, pakvaksi ir stop. Smagračio virvutę sutraukė. Kojomis sutryptas sniegas prie traktoriaus ledu pavirto. Slidinėdami rankas ir nosis į vikšrus apsidaužė. Ką daryti? Pėstute per pusnis kitų likusių kaimų ir vienkiemių net iki ryto neaplankysi. Vyrai surado saliamonišką išeitį. Susėdę ant vikšrų, sukišo visus biuletenius į raudonąją dėžutę. Rinkėjų sąrašuose atgrubusiomis rankomis priraitė parašų ir susikibę už parankių pakilo pėsčiomis atgal į balsavimo apylinkę kulniuoti.

Tuo tarpu kolūkio centre Palukščiuose linksmas šurmulys. Kaip ir per kiekvienus balsus ar kitas sovietines šventes, iš paties rajono centro bufetas atvažiavo. Atvežė alaus, dėžes degtinės ir limonado, visokios kaime retos užkandos – įvairių rūšių konservų, pramoninių dešrų, sausainių ir įvairiausių saldainių. Moterims svarbiausia – bačką silkių ir cukraus maišuose… Žmonės, atidavę balsus, iškart į bufetą traukia.

Neatėjo nė vidurdienis, o troboje, kur įsikūręs bufetas, jau linksma – zyzia, tarsi lazda pamaišytas širšių lizdas. Prie bufeto vyrų eilė, kaip rūbinėje po teatro spektaklio. Bufetininkė iš bačkos pompuoja alų. Bačkos viršus pilnas putų, taškos jos, drimba ant grindų. Moteriškės žandai tartum kažkieno burokėliais nuspalvinti. Žiurstas ir sijonas plėmuoti. Net mezginiuotas, stipriai sukrakmolintas baltas pusmėnulis ant galvos visas aptaškytas, vos laikosi ant vienos ausies nusviręs.

Vyrai alasija, gerkles laido. Moterims taip pat linksma. Atėjusios cukraus ir silkių nusipirkti, vyrų namo paraginti, paragavusios alaus, pačios užsilaikė. Pamiršo namuose alkanus vaikus ir tvarteliuose žviegiančius paršus. Daugelio vyrų kojos jau pinasi. O kai kurie net nepastovi – ramentų reikia. Moterys apsikabinusios prilaiko.

Čia linksma, o balsavimo apylinkėje – neramu. Niekaip negrįžta iš antros brigados agitatoriai su balsai. Jau ir rinkėjai, kuriems turėjo nuvežti balsus, ateina balsuoti. Sako, nesulaukę agitatorių patys su kaimynais atvažiavo. Kartu ir į bufetą užsuks apsipirkti. Ateina rinkėjas, reikia duoti biuletenį, o jo nėra. Pas agitatorius. Komisijos nariai savus perleido. Gerai dar, kad keliolika dėl viso pikto papildomai buvo išspausdintų…

Į pavakarius eigulys Voverys balsavimo buveinėn įvedė nupeipusius, sustirusius agitatorius su nešiojamąja urna. Sako, važiavęs balsuoti ir po egle išgirdęs dainuojančius. Pabijojo, kad nesušaltų, įsivertė į roges ir atvežė. Bet kas iš to. Urnos prieš laiką neatplėši, biuletenių neišimsi. Ką žinai, gal kas atvažiuos patikrinti…

Uždarius balsavimo apylinkę, komisijos pirmininkas Čepelė ir aritmometro rankenėlę suko, ir skaitliukų rutuliukais kaukšėjo, o rezultatas vis tiek stulbinantis. Kolūkio pirmininkas Viršulis surinko 120 proc. rinkėjų balsų. Taip neturėtų būti. Net sovietmečiu. Gerai, kad supratingas rajono atstovas buvo. Patarė papildomą svečių, neva iš miestų atvykusių ir atėjusių balsuoti, sąrašą sudaryti. Komisijos sekretorė Gražuolytė griebė užsilikusį tuščią blanką, prirašė, kiek reikia, prisigalvotų pavardžių ir priraitė parašų. Viską sudėjo į vokus, užliejo laku, prispaudė antspaudą ir slaptus rinkimų dokumentus balsavimo komisijos pirmininkas Čepelė su milicijos palyda išvežė į rajono centrinę rinkimų apylinkę.

Taip visiškai slaptuose ir demokratiškuose rinkimuose kolūkio pirmininką Viršulį, surinkusį 99,89 proc. rinkėjų balsų, išrinkome valdžios atstovu – rajono darbo žmonių deputatų tarybos deputatu.