Skip to content

Valdžia ir pinigai

Arminė NORKĖ (Mažulonys)

Kandidatai į prezidentus jau suskaičiuoti, mums beliko paklausyti, ką kas žada, ir nuėjus išsirinkti šalies vadovą.

Tik pažadų kol kas nelabai girdėti. Kol kas pretendentai užsakinėja apklausas, kurios rodo rinkėjų palankumą jas užsakiusiems, ir loja vienas ant kito, atsiprašau, kritikuoja vienas kito darbus bei žada padaryti geriau, nors ir nesako, o gal ir nesugeba pasakyti, kaip tas „geriau“ atrodys.. 

Žinoma, išskyrus dabartinį prezidentą, kuris aiškina, kad geriau dirbti jam trukdė valdžia, tai yra, konservatoriai, bet štai kai mes dar kartelį nubalsuosime už jį, tai dar po vienos kadencijos gyvensime gerovės valstybėje. Ir tai mes būtinai tyrime padaryti, kad bent sužinotumėme, kas yra ta gerovės valstybė ir su kuo jis bus valgoma. Per pirmą kadenciją paaiškinti tai „neišėjo“.

Paprastai prasidėjus rinkimų kampanijai sakoma, kad varžovai nesnaudžia. Kažkaip to aktyvumo nematyti, bent jau iki Mažulonių joks garsas neateina. Girdėjau, kad ponas Ignas Ignalinoje lankėsi, girdėjau, kad ponas Gitanas į susitikimus su tauta žmoną vežiojasi, bet šie susitikimai su rinkimų kampanija, girdi, nesusiję.

Tauta mėgsta pasakaites, ar ne, pone Gitanai?

Visus pretendentus į prezidentus net išvardinti sunkoka. Suskaičiavau jų 14, kai kurių pavardės – kaip politikų – iki šiol, kol nepažiūrėjau sąrašo, man buvo nežinomos. Na, sakysim, toks Žilvinas Treigys, UABo vadovas iš Alytaus. Arba Gintautas Kniukšta iš Klaipėdos rajono Rudaičių. Kiek jie balsų surinks, jeigu iš pradžių dar surinks po 20 tūkstančių gyventojų parašų. 

Dar, tiesa, reikės ir rinkimų užstatą, 8995 eurus, sumokėti, kuris bus grąžintas, jeigu pretendentas surinks ne mažiau kaip 7 procentus rinkėjų balsų.

Kažkodėl manau, kad prie minėtų dviejų kandidatų pridėjus ponią Ingridą, tai ir bus visi, surinkę daugiau kaip 7 procentus balsų. Manote, likusieji nežino, kad praras savo „pinigėlius“? Savo – tie, kurie išsikėlė patys, o tokių aštuoni, atmetus ponus Gitaną su Ignu. Kuriuos partijos iškėlė – čia jau partijos mokės. Sakysim, už buvusį generolą ar dabartinį medicinos profesorių, ar buvusį sveikatos ministrą.

Už šį poną – Aurelijų – turėtų balsuoti visi buvę alkoholikai ir šiaip mėgstantys humorą, kurio Lietuvoje, jeigu atmesime politiką, galima sakyti, nėra. Ponui Petrui rinkimų komisiją neleido kandidatuoti, tai vietoj jo bus ponas Aurelijus – klouną vaizduoti ja, visai neblogai sekasi. Sakysit, tauta humoristų nemėgsta? Ogi prisimenu, kažkada Kazokinėje kandidatas į prezidentus humoristas ponas Vytautas daugiausiai balsų surinko.

Žodžiu, beveik visos partijos turi savo žmogų kandidatų sąraše. Keista, žinoma, kad tarp jų nėra socialdemokratų partijos pirmininkės. Rodos, kam kitam, jeigu ne poniai Vilijai, kautis dėl aukščiausio politinio posto. Juk partija, kuriai ji vadovauja, visuose reitingų sąrašuose tvirtai pirmauja, tad, atrodytų, antras turas jai būtų garantuotas, o gal ir pergalė. Bet ne, ponia Vilija nusprendė ir toliau vadovauti partijai iš emigracijos – iš Briuselio.

Politologai svarsto, dėl kokios priežasties kairieji, bent taip jie save vadina, paliko savo šalininkus be mylimo kandidato, o šalį – be tvirtos moteriškos rankos. Visokių priežasčių randa. Ko gero, vienintelis žmogus – buvęs Vilijos kolega Gediminas – tiesiai pasakė, kad viskuo dėti pinigai. Mandagus žmogus ponas Gediminas, jis taip subtiliai užsiminė, kad ponia Vilija galvoja apie būsimą pensiją.

Europarlamentaras, kaip rašė dabartinė europarlamentarė Aušra, gauna apie 10 tūkstančių eurų, bet į rankas. Lietuvos Prezidentas – 10 tūkstančių, bet ant popieriaus. Jaučiate skirtumą? Ir darbo nepalyginsi: Briuselyje – faktiškai jokios atsakomybės, sargybiniai iš paskos nevaikšto – nėra reikalo saugoti, žurnaliūgos nepersekioja, nesikabinėja, apskritai Briuselyje tu – tarsi Mėnulyje.

Žinoma, galima būtų paaimanuoti, kad socialdemokratai visada pirmiausia rūpinasi paprastu žmogumi, o tik paskui savimi. Gyvena kukliai, kaip Leninas emigracijoje. Girdi, tokia jau partija, tokios jos idėjos. Kaip geras pavyzdys ponas Algirdas Mykolas prisimenamas, kuris savimi visai nesirūpino, o štai paprastai bufetavai Kristutei padovanojo nediduką 14 aukštų viešbutuką. Ir nereikia žmogaus šmeižti, kad šitaip buvo atsilyginta už lovos paslaugas, kad čia kyšis. Prokurorai nieko blogo nenustatė. Svarbiausia, kad visur būtų savi žmonės.

Sutikime, kad ponia Vilija, atėjusi į Daukanto aikšte, aprūpintu gerai apmokamu darbu, o paskui – ir gerais postais krūvą saviškių, Bet gal moteriškei to nereikia, gal ji, sekdama senomis socdemų tradicijomis, nenori paleisti to riebaus žvirblio, kurį jau turi rankose?

Socialdemokratai tikisi, kad, paremdami būsimuose rinkimuose poną Gitaną, jie turės savo žmogų Prezidentūroje, ir, paėmę valdžią Seime, galės valdyti šalį, tai yra, visur susodinti savo žmones, kaip jie visada elgiasi, atėję į valdžią, nesvarbu, šalyje ar rajone. Ne, jie čia ne dėl pinigų taip daro, o norėdami, kad viską valdytų saviškiai, kurie geriau žino, kaip elgtis, kad ir pats būtum sotus, ir bufetavos pamalonintos. A ne?

Reitingai dabar pranašauja pergalę socialdemokratų kandidatui, atsiprašau, save išsikėlusiam Gitanui. Bet iki rinkimų dar labai toli. Ir dar vienas toks pastebėjimas: visuose reitinguose klausiama, už ką balsuosi. Bet vienas dalykas – balsavimas, kai galima rinktis iš geros dešimties kandidatų, ir visai kitas – kai jų lieka du. Kai tavojo kandidato sąraše nebėra, o reikia rinktis – ateinantį sekmadienį, kaip mėgsta sakyti politologai, reikėtų rinktis tarp, greičiausia, Gitano ir Igno. O šitą pasirinkimą nuspėti sunkiau.

Ankstoka dar dalintis meškos kailį. Meška dar girioje.

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje