Skip to content

Jau sulaukėme klevų sulos!

Sigita TELYČĖNAITĖ

Baigėsi vasaris, o gamta jau pilna ankstyvo pavasario pranašų. Grįžę gervės, varnėnai, gulbės, kažkas regėjo stoviniuojantį gandrą ir ropojančią vos nubudusią varlę. Lietūs įžūliai tirpdo ledus ant vandens telkinių, pievose – balos. O visa augmenija ir gyvūnija „verda“ nuo netikėtos šilumos bangos. Mes, žmonės, pablyškę po žiemos atkarpos, skundžiamės silpnumu ir akcentuojame, kad organizmas kenčia nuo visų įmanomų vitaminų stygiaus – C, D, E… Bet, nesiskųskime, o judinkime ir žadinkime save, iš uždarų darbo ir gyvenimo erdvių ar prekybos centro salių nukreipkime žvilgsnius į bundančios gamtos Rojų.

Visiems santūriems kelionių mylėtojams atėjo laikas autis patogius guminius batus ir žingsniuoti laukymėmis, miškeliais, bent pėsčiųjų takais. Juk tyras oras visada buvo pagrindinis vaistas nuo ligų ir prastos emocinės būsenos. Po tokių išvykų gera nuotaika ir geras nuovargis tikrai aplankys kiekvieną.

O gamtoje atmerkime akis, nebūkime apatiški mus supančiai gyvybei ir grožiui. Kiekvienas augalėlis gyvas, reikalingas, unikalus, skirtas naudoti pagal paskirtį.

Spygliuočiai – pušys, eglės užsiaugino didokus ūglius, o jie – vitamino C ir antioksidantų šaltinis. Stabtelėkime prie pušaičių ar eglių, pasiskinkime tokių nuostabių gamtos dovanų arbatoms! Netingėkime ištiesti rankos į augalus, stiprinančius žmogaus organizmo imunitetą! Visos peršalimo ligos lekia pro šalį, kuomet į dienos racioną įtraukiamos vaistinės arbatos, suvokiama stebuklinga augalėlių galia. 

Toliau arbatoms galima rinkti pušų ir eglių spyglius, kadagių šakeles ir uogas. Paprasčiausia paimkite 100 g spyglių ir termose užplikykite 1 l karšto, virinto vandens. Arbatą galima gerti su medumi. Apie kadagio savybes jau žinome daugelis, bet su uogomis nepersistenkite, nevalgykite daugiau 3 per dieną. Dar galime nusilaužti arbatai likusių aviečių stagariukus, tokiu metu tiks bruknių lapai, juodųjų serbentų šakelės. Šiuo metu visur ant šakelių aktyviai formuojasi pumpurai – taip pat vitaminų šaltinis. 

Labai svarbu, naudojant vaistinius augalus, pažinti savo organizmą, subtiliai įsiklausyti į jo reakciją. Jei esame kažkam alergiški, nekaltinkime visų augalų. Kaltas mūsų organizmas. Nežvelkime į situaciją atmestinai. Viskas individualu, savita ir jautru. Vaistiniai augalai veikia fizinį ir dvasinį žmogaus kūną, kiekvieną iš mūsų įtakoja unikaliai. Todėl, tik pradėję gerti naujas vaistines arbatas, naudokime mažesnius kiekius žolelių… Pajautę, kad augalas tinka mūsų organizmui, dėkime į gėrimą žolininkių rekomenduojamus kiekius. Būkime patys protingai atsargūs.

Vos nutirpus pašalui, ankstyvą pavasarį į daugelio racioną atkeliauja dar vienas organizmą stiprinantis augalas – krienas.

Nuo senų laikų krienai žinomi ir naudojami liaudies medicinoje. Tai – šalčiui atsparus, daugiametis, lengvai plintantis augalas, pasižymintis vitamino C gausa. Tai puiki organizmą stiprinanti priemonė, pagardinanti kiaušinių, mėsos ir kitų patiekalų skonį. Fitonicidinės savybės – viena iš priežasčių, dėl kurių krienai itin vertinami natūraliosios medicinos atstovų. Krienuose esančios fitonicidinės medžiagos veikia kaip natūralus antibiotikas. Šis augalas stiprina organizmą ir imuninę sistemą, padeda pakelti bendrą organizmo tonusą. Taip, krienų reiktų griebtis ir persišaldžius. Šis augalas liaudies medicinoje naudojamas ir kaip šlapimą varantis, su reumatu kovoti padedantis preparatas. Krienus galima naudoti ir išoriškai: dėl sudėtyje esančio garstyčių aliejaus jie pasižymi sutraukiančiu poveikiu.

Krienai įvardijami stipriu kovotoju su vėžio ląstelėmis ir tikru gelbėtoju nuo bronchito ar slogos. Pasak specialistų, dažnas privalėtume naudoti krienų, ir ne vien jų šaknis, o ir lapus.

Bet visur reikalingas saikas ir atsargumas.

O pavasario ankstumą pranašauja ir sulos mėgėjai, kurie jau pradeda rinkti stebuklingus klevų syvus. Pasak specialistų, į sulos sudėtį įeina daugybė žmogaus organizmui svarbių mikroelementų, organinių rūgščių bei taninų. Šis, tautinio paveldo produktu pripažintas gėrimas garsėja ir kaip vaistas – tirpdo šlapimtakių akmenis, gerina medžiagų apykaitą, gali padėti nuo įvairiausių kitų ligų. Laikas, kada jau galima pradėti leisti sulą, priklauso nuo oro temperatūros – reikalinga bent 0–5 laipsnių šiluma. Klevų sula įprastai ima bėgti anksčiau nei beržų. Sulai leisti rekomenduojama išsirinkti medį, augantį švarioje vietoje, neleisti sulos iš medžių, kurie auga šalia kelio, dirbamo lauko ar mieste. Jei medis auga užterštoje vietoje – sula gali būti užteršta įvairiausiais teršalais iš dirvožemio…

O jei šiluma neatsitrauks, dygstant pamatysime 3 pirmuosius ankstyvuosius vaistinius augalus – didžiąją dilgėlę, paprastąją garšvą ir paprastąją kiaulpienę, apie kurių unikalumą skaitykite artimiausiuose laikraščio numeriuose.

Ką svarbu žinoti, prasidėjus sulos leidimo sezonui?

Pavasarį atšilus orams, kai sulos mėgėjai pradeda leisti pirmąją sulą, Aplinkos apsaugos departamentas pataria, kaip tai daryti tinkamai tiek nuosavame miške, tiek valstybei priklausančioje žemėje.

Kaip tinkamai leisti sulą? 

Valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų. Jei medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių. 

Kuriuos medžius, augančius valstybei priklausančioje žemėje, planuojama kirsti, gali pasakyti miško, žemės ar želdynų ir želdinių savininkai, valdytojai ar naudotojai. O sužinoti, kam priklauso miškas, kuriame planuojate tekinti sulą, galite čia (atsidarę žemėlapį, varnele dešinėje pusėje pažymėkite valstybinės reikšmės miškai). 

Toje vietoje, kur bus gręžiama skylė, leidžiama nepažeidžiant luobo nudrožti žiauberį. Skylės sulai leisti gręžiamos ne aukščiau kaip 1 m nuo žemės paviršiaus. Skylių skersmuo neturi viršyti 2 cm, jų gylis medienoje – 3 cm. Tarpai tarp išgręžtų skylių turi būti ne mažesni kaip 10 cm. 

„Baigus leisti sulą, skylės turi būti užkemšamos mediniu kamščiu. Be to, jei iš vieno medžio buvo išleista daugiau sulos, keletą metų reikėtų leisti jam pailsėti“, – sako Miškų kontrolės departamento direktorius Tadeuš Ablačinskij. 

Kur galima leisti sulą? 

Privačios žemės savininkams, leidžiantiems sulą asmeniniam naudojimui, apribojimai netaikomi. 

Privačioje žemėje leisti sulą galima tik gavus žemės savininko sutikimą. 

Jei miškas valstybinis, reikia kreiptis į Valstybinių miškų urėdiją, ir girininkas nurodys plotus, kuriuose galima leisti sulą. 

Atsakomybė 

Laukinės augalijos išteklių naudojimas pažeidžiant nustatytą tvarką užtraukia baudą asmenims nuo 10 iki 30 eurų. 

Jei kyla aplinkosauginių klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt

Apie aplinkosauginius pažeidimus galite pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu telefonu 112.  

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje