Vasario 8 d. „Lietuvos ryte“ perskaitau straipsnį pavadinimu „Genų redagavimas maisto auginime skinasi kelią Europoje“. Skaitau ir pradžioje nesuprantu, kokią naują metodiką siūlo ES, norint išvesti naujas veisles augalininkystėje po negirdėtu pavadinimu NGT (Naujos Genominės Technologijos). Akcentuojama, kad NGT iš esmės skiriasi nuo GMO. Pasirodo, esminis skirtumas nuo tas, kad išvedant naujas veisles galima „žaisti“, daryti korekcijas su genais tik veislės viduje, bet jokių kitų genų iš kitų organizmų perkelti neleidžiama. Pvz. noriu išvesti valgomą musmirę. Bet galima tik iškirpti geną (-us), kuris atsakingas (-i) už nuodingas medžiagas – amanitinus ir filoidinus, tačiau įkelti kitus genus, pvz. iš šiitakės, kuri turi labai daug vertingų savybių, jau negalėčiau. Jaučiu, kad tokiais metodais, ką siūlo NGT, nesukursime daug naujų, produktyvių, atsparių ligoms ir kenkėjams, vertingų veislių. Ir dar manau, kad selekcininkai būtų praktiškai grąžinti į tuos laikus, kai veislės būdavo išvedamos per ilgą laiką, darant vien atranką ir laukiant atsitiktinės mutacijos, kuri duotų pageidaujamą rezultatą. Jeigu veislė neatspari kokiai nors ligai, tai taikant NGT metodą, kaip tuos genus bekombinuotum ar koreguotum, genomo viduje vargu ar ji taps atsparesnė. Taipogi prognozuoju, kad selekcininkai, kurie dirba su genų inžinerijos metodais, ir toliau perkėlinės genus iš kitų organizmų. O jei ES griežtai tikrins kaip laikomasi NGT taisyklių, bus ir toliau atsiliekama nuo kitų šalių selekcininkų išvedamų modernių veislių. 

Aš nuo pat pradžių tuo domiuosi, kai jau 1973 m. buvo sukurtas pirmas genetiškai modifikuotas organizmas – E.coli (žarnyno bakterija) ir perkeltas Salmonella genas. Jau nuo 1978 m. diabetui gydyti insulinas gaminamas iš modifikuotų bakterijų ir taip iki šių dienų. Vėliau genų inžinerijos pagalba sukuriamų organizmų daugėjo didžiuliu tempu. Nesiruošiu vardinti, kiek yra GMO sukurtų organizmų mikrobiologijoje, gyvulininkystėje, augalininkystėje, apskritai transgeninių organizmų. Gal plačiau pakalbėsiu apie augalininkystės sektorių, kuriame GMO kultūromis 2017 m. buvo apsėta apie 190 mln. ha. Tai daugiausia kukurūzai, soja, medvilnė ir kitos kultūros. 

GMO kultūros „žalioji revoliucija“, galima sakyti, išgelbėjo nuo bado Indijos, daugelio Afrikos šalių gyventojus. Kai kas kaltina, kad GMO prisidėjo, kad tose šalyse per daug didėja žmonių populiacija, kuri esą veda prie žmonijos katastrofos, bet tuo mitu sunku patikėti. Prisimenu, kaip buvo puolami GMO produktai, kad juos vartojimas gali baigtis net mirtimi. Gal prieš daugiau nei dešimtį metų rašiau bene apie didžiausią absurdą, kai buvo gana plačiai paskleista kažkokių tyrėjų žinia (pagal matyt spec. užsakymą), kad žiurkės, pamaitintos GMO kukurūzais ar kviečiais, visos iškrito. Didesnį absurdą buvo sunku ir sugalvoti, sunkiau tuo patikėti. Prisimenu, dar sovietiniais laikais dirbant gamtos apsaugos draugijoje, buvo akcija (tada dar akcijomis nesivadino, gal vajus) naikinti ūkių chemikalus sandėliuose. Juos tikrinant, užtikdavome pelių ir žiurkių sunaikintus chemikalų likučius, kuriais ne vienus metus “vaišinosi“ graužikai ir dalis jų tapo atsparūs nuodams. Gal net dauginosi, retkarčiais vietoj “vitaminų“ pasistiprindami nuodingais chemikalais.

Nestebina, kad ilgai liaudis (kitaip nepavadinsi) tikėjo visais tokiais pramanais, bet kad tikėjo tuo ir mūsų garbūs mokslininkai genetikai. Kalbant su daugeliu pašnekovų ir kolegų, praktiškai nesutikau, kad kas tuomet pritartų mano išsakytam požiūriui dėl GMO. Dar labiau mane stebino, kad ilgai ilgai tylėjo ir vienas žymiausių pasaulyje genų inžinerijos mokslininkų V. Šikšnys, prisidėjęs prie genų redagavimo CRISPR-Cas9 metodo sukūrimo ir buvo arti Nobelio premijos gavimo. Ir tik pernai rudeniop genetikas R. Meškys prabilo, kad ES ruošiasi atšaukti draudimą GMO kultūrinių augalų kultivavimui bendrijoje. Seniau, ne kartą rašant apie GMO, pasijausdavau išsišokėliu, balta varna, kai bemaž visi tylėjo, nors jau pradžioje buvo aišku, kad iš GMO pagaminti maisto produktai neturėtų būti kenksmingi žmogui. Šimtai pasaulio laboratorijų kelis dešimtmečius tyrė ir nerado nieko kenksmingo žmogaus sveikatai, kaip liaudyje sakoma, ieškojo sliekų ant asfalto. Suprantama, jei žalsvosios musmirės genus, kurie atsakingi už amatoksinų sintezę, perkelsi pvz. į bulvės genomą, tokia modifikuota bulvių veislė bus ne tik kenksminga sveikatai, bet ir mirtinai nuodinga. Ko gero, ir be tyrimų laboratorijose tai būtų aišku. 

Taigi, Europos biurokratai, pamatę, kad neranda jokių patvirtinančių faktų, jog transgeniniai organizmai arba iš jų gaunami žmogaus mitybai produktai yra kenksmingi, nėra joks baubas, ėmėsi draudimus atšaukti. Sunku suvokti, kad tiek ilgai reikėjo laukti, kol atsipeikėjo. Kai dabar ES palaimino NGT taikymą selekcijoje, bet praktiškai GMO ir jų produktų vartojimą bendrijoje, manau, atsiras tokių propagandistų, kurie dar neseniai buvo griežtai nusistatę prieš GMO, dabar aršiai tai neigs ir tvirtins, kad buvo už jų pripažinimą. Čia situacija, kaip sovietiniais laikais, kai dalis aktyvistų, kurie vaikė mokinius iš bažnyčių, ko gero, net savo iniciatyva, be atitinkamų organų nurodymo, atėjus Sąjūdžiui, paskelbus Nepriklausomybę, per naktį atsivertė, puolė patys lankyti bažnyčią ir dievagojosi, kad yra patys didžiausi laisvos Lietuvos patriotai.

Žinoma, galimi ir pavojai pagal NBT metodiką išvedant naujas veisles, organizmus. Jei bus sukurta kokia nors nauja veislė, atspari ligoms ir sparčiai dauginsis natūralioje aplinkoje, nukonkuruodama kitas rūšis, tuomet aišku grėstų pavojus ekosistemai kaip invazinės rūšies. Bet kuris geras dalykas gali tapti ir blogu, bet tam yra institucijos, kurios turi reglamentuoti ir kontroliuoti, kad tokie organizmai būtų užkardinti ir nepatektų į aplinką.

Ko gero, panaši situacija buvo su kamieninėmis ląstelėmis, kurių taikymas, gydant daugelį ligų, kurių kitais medicininiais metodais neįmanoma išgydyti tradicinėje medicinoje. Primenu skaitytojams – kamieninės ląstelės pasižymi tuo, kad iš nediferencijuotų jų gali išsivystyti bet kurios organizmo ląstelės, audiniai. Skirtingai nuo GMO situacijos, pradžioje atrastas gydymo kamieninėmis ląstelėmis metodas buvo pateiktas vos ne panacėja nuo visų nepagydomų ligų, žadėtas vos ne amžinas gyvenimas, atkuriant pažeistus, nusidėvėjusius žmogaus organus. Bet laikui bėgant po tokių atjauninimo procedūrų daugeliu atvejų stebėtas tik laikinas efektas. Mokslininkai apibendrino daugiau nei 200 publikuotų straipsnių, kur konstatuota teigiami ir neigiami atsiliepimai apie kamienines ląsteles, ir kiek daugiau nei 60 proc. atvejų nurodyta, kad gautas teigiamas rezultatas. Regeneracinėje medicinoje dėl kamieninių ląstelių gydymo perspektyvos neturi aiškios pozicijos net patys medikai, tik aišku, kad kai kurių ligų gydyme nėra alternatyvaus metodo, tik taikyti kamienines ląsteles.

Tuo pačiu norėčiau pareikšti nuomonę kitu, labiau žemišku klausimu, dėl žolės deginimo pavasarį. Ne vieną kartą prieš daug metų rašiau, kad organizuotas ankstyvas žolės deginimas nėra joks baubas gyvajai gamtai, kaip skelbiama įvairiuose propagandiniuose straipsniuose. Apie tai skaitytojams rašiau ir raginu perskaityti rašinį „Mūsų Ignalinoje“, “Sodybos“ priede, kovo 19 d. Dar rekomenduoju perskaityti MI straipsnelį apie pelėsį – „ateities maistą“, kuris kuriamas ne pagal NGT, o pagal GMO metodiką.

lrytas.lt nuotr.