Skip to content

Kaimo juodojo genocido sukaktis 

Leonas MEILUS

Mūsų kraštui šie metai – ne eiliniai. Prieš septyniasdešimt penkerius metus, 1949-ųjų pavasarį, bolševikai sustiprintomis pajėgomis pradėjo precedento neturintį kaimo juodąjį genocidą. Privataus ūkio naikinimo banga, pradėta 1947 m. vasario 27 d., kai Lietuvoje buvo sukurtas pirmasis kolūkis – Kėdainių rajono Dotnuvos valsčiuje Marytės Melnikaitės taip vadinamoji žemės ūkio artelė, atsirito iki mūsų krašto. Pirmiausia ji nusiaubė didesnius kaimus. Visi ūkininkai be jokių išlygų buvo suvaryti į kolūkius. Po metų toks pat likimas ištiko ir mažesnius kaimus bei viensėdijas. Po kelerių metų krašte praktiškai nebeliko valstiečių asmeninių ūkių.

Prieš kurį laiką, tvarkydamas šlamštą stalčiuose, aptikau jau istorija tapusį dokumentą. Manau, būtų neprošal su juo supažindinti ir MI laikraščio skaitytojus. Dokumentą pateikiu netaisydamas kalbos ir beveik neredaguodamas. Taigi…

Aktas

1949 m. balandžio 2 d.

Mes, žemiau pasirašiusieji komisijos nariai, į kurios sąstatą įeina Kolektyvinio ūkio pirmininkas Čioglys Bronius s. Alpono, Kolektyvinio ūkio revizijos komisijos narys Bielinis Juozas s. Gabrio, Apylinkės vykdomojo komiteto nario Ulozo Balio s. Vinco asmenyje surašėme šį aktą.

Turto apskaita pas valstietį, stojusį į kolektyvinį ūkį „Erzvėtas“ Meilienę Pauliną Petro, priklausantį apibendrinimui Kolektyviniam ūkyje.

Žemės ūkio inventorius ir gyvoji traukiamoji jėga.

  • Arklys 1
  • Plūgas 1 duota
  • Akėčios 1
  • Drapokas nėra
  • Vežimai vienkinkiai 1
  • Rogės išvažiuojamosios nėra
  • Rogės darbo 1
  • Pavalkai važiuojami 1
  • Pavalkai ariami 1 
  • Lankas 1
  • Vadelės 1
  • Pakeliamos 2
  • Apynasriai 1
  • Kuliamoji mašina nėra
  • Maniežas nėra
  • Balnelis 1
  • Arpas nėra

Sėkla reikalinga įstojusio į kolektyvinį ūkį valst. žemei apsėti.

  • Miežių penkios dešimt klg. 50 klg.
  • Avižų šimtas penkios dešimt klg. 150 klg.
  • Žirnių dvidešimt penki klg. 25 klg.
  • Bulvių šimtas penkios dešimt klg. 150 klg.
  • Vikų dešims klg. 10 klg.
  • Avižų papildomai Dvidešimt Tris 23 klg. 

Visą nurodytą akte turtą įsipareigoju saugoti iki atskiro kolektyvinio ūkio valdybos parėdymo. Už saugojimą nurodyto turto nešu asmenišką atsakomybę.

  • Valstiečio parašas
  • Komisijos parašai
  • Akto kalba netaisyta.

Aktą pasirašė visi trys komisijos nariai. Beje, po išvardintais inventoriaus ir sėklų sąrašais, laisvoje vietoje įrašyta dar viena data: „1949 V 16 d.“ Greta padėtas parašas. Jei atmintis neapgauna, taip pasirašinėdavo to meto kaimo brigadininkas Vytautas Pundys, prieš kolūkių tvėrimą grįžęs iš gulago Archangelsko lagerių zonos. Anuo metu bolševikai, kol dar nebuvo galutinai palaužtas ginkluotas tautos pasipriešinimas, į bet kokias pareigas kaimuose vengė skirti atvirus kolaborantus ir slaptus „stukačius“. 

Matyt, akte brigadininko įrašyta data ir buvo ta diena, kai iš valstiečių šeimos buvo galutinai atimta „priklausanti apibendrinimui“ sėkla, inventorius ir „gyvoji traukiamoji jėga“.

Šis paprastas, viename puslapyje pieštuku surašytas valstiečių šeimos turto atėmimo aktas sukėlė aibę prisiminimų ir įvairiausių minčių. Aktą surašiusius komisijos „sąstato“ narius neblogai pažinojau. Jaunystėje kartu su jais teko dirbti minėtame kolūkyje. Nemažai bendrauti, kalbėtis įvairiomis gyvenimiškomis temomis. Tarp jų ir apie kolūkių kūrimą. Žmonės jiems dėl tokio „turto apibendrinimo“ didelių priekaištų, kiek žinau, neturėjo. Nejautė ir pagiežingo pykčio. Ne jie, tai kiti būtų buvę priversti tai daryti…

Kaimiečiai tada vengė bet kokių incidentų su valdžia. Dar trisdešimt devintaisiais bei keturiasdešimtaisiais, o vėliau ir pirmaisiais pokario metais žmonės sovietų valdžios buvo žiauriai įbauginti. Manau, todėl kiek galėdami stengėsi likti neutralūs, išvengti visus gąsdinančių pražūtingų kelionių „pas baltąsias meškas“. Kaimas gyveno baimėje ir nežinioje.

Tuo metu ne pyragus valgė ir „apibendrinimo“ komisijos nariai. Kaip jie pasakojo, jautėsi baugiau negu kiti kaimiečiai. Gyveno tarsi tarp dviejų ugnių. Vaizdžiau tariant, vaikščiojo kardo ašmenimis. Bet kurią naktį galėjo į langą ir duris pasibelsti Lietuvos partizanai, surengti Partizanų karo lauko teismą ir nubausti už bendradarbiavimą su okupantais.

Šiandien galiu atiduoti tik pagarbos duoklę minėtiems jau šviesaus atminimo komisijos nariams. Jie pro pirštus žiūrėjo į jiems primestas pareigas. Aukščiau cituotame akte įrašyta: „išvažiuojamosios rogės – nėra“. Buvo jos, taip vadinamoji tėvo daryta lubnia. Netikiu, kad komisijos nariai, nors ir gretimo kaimo kaimynai, to nežinojo. Juk žiemą susitikdavo turguje, šventadieniais prie bažnyčios šventoriaus. Kas ką turi, žmonės žinojo kelių kaimų spinduliu. Dar prieš kolūkių tvėrimą mama lubnią užtempė ant aukšto, kad bloga svetima akis neužmatytų. Dar ir aš aštuonmetis pyplys padėjau. Oi, kaip buvo gera vėliau vasarą, pavargus po darbo kolūkyje, ant aukšto joje miegoti…

Žmonės iš anksto ruošėsi, kaip tada kalbėjo, kolchozų tvėrimui. Kas kaip sugebėjo slėpė turėtą turtą, pardavinėjo laikomus gyvulius. Stambesni ūkininkai, pas kuriuos buvo pilnesni tvartai, pasilikdavo tik vieną arklį ir dvi karves. Vieną savo šeimai, kitą – kolūkiui atiduoti. Arklius valstiečiai privalėjo atiduoti visus. Kaip elgtis žmonėms, geriausi, kaip dabar sakoma, nepriklausomi konsultantai ir ekspertai buvo karo metais vokiečių į kaimą atvežtos Rusijos moterys su vaikais. Jos ant savo pečių jau buvo patyrusios stalininių kolchozų kūrimo ir bado pragarą… 

Ir dar. Nė vienas iš komisijos narių nebuvo baigęs nei gimnazijos, nei progimnazijos. Tenkinosi tik pradžios mokyklos keturiais skyriais. Nežinau, kuris iš jų rašė minėtą aktą. Nustebino braižas. Daug kas tokio galėtų tik pavydėti. Aiškus, tvarkingas, lengvai skaitomas. Nepalyginamas su šiandieninių mokinių vištaraščiu. Vieną dieną parašo, o kitą – nė patys neperskaito, ką parašė. Stebiuosi mokytojais, kaip jie sugeba tokią draikalynę perskaityti ir įvertinti. Gal todėl mokyklose ir įsigalėjo sausi testai, nuotoliniai mokymai, repetitoriai.

Skaitant aktą, kilo dar viena mintis, kuriai paaiškinimo nesurandu. Visiškai nesuprantu, kas iš ko mokėsi, kaip išnaudoti ir niekinti žmonės, skambiai vadinamus liaudimi ir tauta. Bolševikinė santvarka iš Vakarų kapitalistinės ar priešingai – kapitalistai iš bolševikų? Galimai iš kapitalistų mokėsi bolševikai, nes pastarieji atsirado ir įsitvirtino vėliau. Šią mintį sukėlė įrašas akto viršutiniame dešiniajame kampe: „Nario mokestis sumokėta 30 rb (trys dešimts rb.)“.

Negaliu suvokti, kas galėjo sugalvoti tokią cinišką, atvirą patyčią iš kaimo žmogaus. Bolševikinė santvarka iš jo atėmė viską. Žemę ir gyvulius, pastatus ir inventorių, laisvę ir džiaugsmą. Ginklu suvarė į kolūkius. Savo vaikiškomis akimis mačiau, kaip agitatorius lydėjo stribai su ilgais šautuvais ant pečių. Ir tas, po karo dar neatsigavęs, be duonos skursti paliekamas, negailestingos santvarkos vidury šviesios dienos apvogtas valstietis už tai, kad nieko jam nebeliko, turėjo dar sumokėti… Iškrapštyti nuo natūrinių prievolių ir didžiulių mokesčių užsilikusius, juodžiausiai gyvenimo dienai į skarelės kampą įrištus paskutinius šeimininkės kiaušinpinigius… 

Trūksta žodžių. Sunku visą tai suprasti. Jokios sveiko proto logikos nėra. Keisčiausia, kad šis patyčių iš žmonių mechanizmas gajus ir dabar. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Šalies šiaudiniai patriotai be skrupulų pagrindinius Lietuvos komercinius bankus atidavė užsienio kapitalui. Tarsi būtų nežinoję, kad svetimiems bankams ne patriotizmas galvoje. Jie ateina tam, kad plautų pinigus, darytų komerciją ir biznį. Ir svetimas kapitalas nesidrovėdamas, Lietuvos valdžios nestabdomas, be jokios gėdos, nė kiek ne blogiau negu bolševikai, dabar tai daro. Už tai, kad bankai naudojasi mūsų pinigais sąskaitose, turime kas mėnesį jiems… primokėti. Esą už pinigų saugojimą ir sąskaitų tvarkymą.

Kas gali paneigti, kad ir dabar neklesti ekonominis gyventojų genocidas?..

1 komentaras

  1. Kalbant apie bankus reiktų nepamiršti, kad bankų nepriklausomybės pradžioje buvo daug, ir užsienio kapitalo, jei neklystu, tikrai ne dauguma jų….Kaip jiems sekėsi gyvuoti, vyresnieji puikiai pamena. Kas gi kaltas, kad lietuviškieji pasirodė paprasčiausi vagys beesą ?..


Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje

Add Your Heading Text Here