Rinkimai atėjo netikėtai. Jau nė savaitės neliko, ir vėl turėsim naują prezidentą. Arba seną. Bet greičiausiai dar kartą teks pabalsuoti. Kai tokie kandidatai, tokia agitacija – kažko ypatingo tikėtis neverta. Kaip bebūtų ir kas tuo prezidentu netaptų, ir toliau gyvensime būsimoje gerovės valstybėje.

Nors šiaip nederėtų – skųstis: sako, kad per dvidešimt metų atlyginimai ir pensijos padidėjo penkis kartus. Dėl atlyginimo nieko negaliu pasakyti, jau seniai jo negaunu, bet dėl pensijos ginčytis sunku, nes tikrai padidėjo. 

Tiesa, kiek už tą pensiją ko gali nusipirkti – čia jau kitas dalykas, gaila, kad šito joks ekonomistas nei politologas, aš jau nekalbu apie žurnalistus, nesuskaičiuoja. Niekam neįdomu? Ar taip patogiau, kada reikia – valdžią pakeiki, kad viskas brangsta, kada reikia – pagiri, kad atlyginimai ar pensijos didėja. Šitas „reikėjimas“ dar ir nuo to priklauso, apie kurio prezidento sėdėjimo minkštoje kėdėje laikotarpį kalbama, bet čia aš agitacija neužsiimsiu.

Dar ir referendumas bus. Apie tą apskritai mažai kalbama, bent jau aš mažai girdėjau. Gal tai mano kaltė, Lietuvos nutautinimo radijo nesiklausau, o kitiems tai nerūpi.

O kiek girdėjau, tai agituojantys už Lietuvos pilietybės išsaugojimą verkia, kad jeigu neleisime į užsienį išvažiavusiems ir ten kitos šalies pilietybę gavusiems lietuviams išsaugoti Lietuvos pilietybę, Lietuvoje lietuvių nebeliks. 

Palikti Lietuvos pilietybę siūloma tiems, kurie įgijo draugiškos šalies pilietybę. Štai čia man ir kyla daugiausiai abejonių. Kaip tai suprasti – draugiška? Istorijoje mes jau tiek amžinų draugų turėjome…

O jums, kai kalbama apie draugus, neprisimena garsioji Vinstono Čerčilio frazė: „Nėra nei amžinų draugų, nei amžinų priešų – tik amžini interesai“?

Paimkime JAV – atrodo, neturi ji dabar didesnio priešo, negu Rusija. Na, dar su arabais nesugyvena, bet taip, draugiškai nesugyvena: ko reikia – iš jų nuperka, ką reikia – jiems parduoda. O Rusija – priešas.

Bet kai interesai sutampa – priešas virsta, na, jei ne draugu, tai bent partneriu, tik ne ta prasme, kaip čia mes Lietuvoje pratę. Skyrė JAV dešimtis milijardų dolerių su Rusija kariaujančiai Ukrainai – į kosminę stotį vienu laivu išskrido JAV ir Rusijos įgula – du amerikiečiai ir vienas rusas. JAV privačios bendrovės „SpaceX“ kosminiu laivu. Amžini interesai, matote.

O kai ukrainiečiai pradėjo daužyti rusų naftos perdirbimo gamyklas, kokia žinia atskriejo iš Vašingtono? Nedarykite to, nes nafta pabrangs. 

Mūsų interesai svarbiau? Juodas kraujas brangesnis už raudoną?

Gerai, sakykim, draugiškoje šalyje gyvenantis Lietuvos pilietybę išsaugojęs lietuvis gauna šaukimą atvykti ginti Lietuvos. Atvažiuos?

Tokį krepšininką Ilgauską prisimenate? Kiek Amerikoje žaidė – nė karto neatvažiavo žaisti už Lietuvą. Vis sveikata neleido. O kai iš jo, JAV pilietybę gavusio, Lietuvos pilietybę atėmė – atsirado užtarėjų. Girdi, žmogus Lietuvą garsino.

Tai čia pavarstymai prieš pilietybės išsaugojimą. Yra ir už, kaip sakoma, kiekvieno valia apsispręsti. Šiaip ar taip, nei prezidento rinkimuose, nei referendume šį kartą – pirmą kartą – atrodo, neteks dalyvauti. Už tai turime būti dėkingi nežinomiems Ignalinos rajono savivaldybės rinkimų komisijos darbuotojams.

O buvo taip – pradedu, tarsi kokią baisią istoriją. Aną savaitę išeiname į verandą – ogi ant spintelės guli kažkokie popieriai. Imu, skaitau: „Gerbiamas Rinkėjau, Kadangi nepavyko Jums asmeniškai įteikti pranešimo apie rinkimus…“ Žodžiu, jeigu nori balsuoti namuose, kaip tau priklauso, skambink ir aiškink, nes… 

Na, rupūs miltai, nesikeikiant, nepavyko įteikti asmeniškai. Į verandą užeiti „pavyko“, o toliau – jau ne? Ar tiesiog ponas (-ia) patingėjo dar vieną slenkstį peržengti? Gaila laiko buvo – pildyk dar užėjus visokius popierius, dar ko nors paklaus, dar kažką paaiškinti reikės? O čia – numetei popierius, ir viskas. Darbas atliktas.

Bet juk žmonės už šitą darbą atlyginimą gauna. Tik, matyt, įpratimas manyti, kad geras darbas yra tas, kuriame dirbti nereikia, tiesiog kraujuje. 

Taigi, kadangi man nepavyko asmeniškai susisiekti su Ignalinos rajono savivaldybės rinkimų komisijos pirmininke, pranešu, kad mes, Ignalinos rajono Mažulonių kaimo gyventojai, turime teisę balsuoti namuose ir pageidaujame pasinaudoti ta teise, o trukdymas pasinaudoti ja… žiūrėkite įstatymą.

Ir dar: kažkodėl netikiu, kad mums vieniems šitaip popieriai buvo numesti. O paskui bus stebimasi, kodėl rinkimuose dalyvaujančių skaičius mažokas? 

Kai rinkėjams trukdoma pasinaudoti savo teise, kai norima „uždirbti“ nedirbant, kitko ir tikėtis neverta.