Skip to content

Kviečiame prisidėti prie prof. Adomo Hrebnickio sodo sutvarkymo ir atnaujinimo

Ignalinos krašto muziejaus informacija

Prof. Adomas Hrebnickis (1857–1941) – žymus XIX a. pab. ir XX a. pr. pomologas, gimęs lenkiškoje šeimoje, ilgus metus profesoriavęs Sant Peterburgo miškų institute. Tačiau jo gyvenimas ir jo veikla sodininkystės mokslo srityje tampriai susijusi su Lietuva. A. Hrebnickio mokslinė veikla, paremta giliu praktiniu patyrimu ir studijomis mūsų krašto klimatinėmis sąlygomis sodų įveisimo, priežiūros ir ypač veislių parinkimo klausimais, yra labai didelis indėlis Lietuvos sodininkystės aruodan. Nuo 1922 m. profesorius visam laikui atvyko gyventi į savo įkurtą Lietuvoje vienkiemį, kuriam dėl jo sutvarkytos aplinkos ir įspūdingo sodo oficialiai buvo suteiktas Rojaus pavadinimas. Profesorius 1939–1940 m. buvo Žemės ūkio rūmų Kaune sodininkystės konsultantu. 

Prof. A. Hrebnickis nuo 1886 m. pradėjo rinkti būsimajam sodui veislinę medžiagą ir ją dauginti savo uošvio ūkyje įveistame medelyne Beržininkuose, o nuo 1890 m. pradėjo sodinti sodą iš uošvio kaip kraitį gautame sklype, kuris buvo 24 ha, tačiau pats sodas užėmė 14 ha, nes likęs plotas buvo žemumos ir netiko sodui veisti. Augino įvežtas iš Lenkijos, Vokietijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų šalių, taip pat vietines vaismedžių veisles. Tyrė derlumą, tręšimą, stebėjo atsparumą šalčiams. Surado, ištyrė ir platino iki tol pomologams nežinomas, bet Lietuvos soduose auginamas vaismedžių veisles ir pavadino jas „Beržininkų ananasu“, „Beržininkų avietiniu“, „Gerkonių avietiniu“, „Lietuvos cukriniu“, „Lietuvos pepinu“, „Panemunės baltuoju“. Tokius pavadinimus turėdami vaismedžiai plisdami po pasaulį garsino Lietuvą. 14 hektarų užimančiame sode augo per 1197 skirtingų veislių vaismedžius: obuolių, kriaušių, slyvų ir vyšnių. Vien obelų apie 500 veislių, būtent iš šio sodo, profesoriaus A. Hrebnickio dėka paplito taip gerai visiems žinoma veislė Beržininkų ananasas. 

Sode vaismedžiai buvo sodinami iki 1936 m. Prasidėjus II pasauliniam karui mirė profesorius A. Hrebnickis, ir sodas liko neprižiūrimas, o pasibaigus karui jau buvo ant išnykimo ribos. 1957 m. prof. A. Hrebnickio sodyboje įsikūrė Vytėnų sodininkystės-daržininkystės bandymų atramos punktas, kurio pagrindinis tikslas buvo apibendrinti ir išsiaiškinti profesoriaus A. Hrebnickio, kaip mokslininko, veiklą Lietuvoje, o taip pat sutvarkyti gyvenamuosius pastatus, atsodinti ir sutvarkyti sodą. Per dvejus metus pavyko surinkti nemažai vertingos medžiagos apie gyvąjį vaismedžių fondą, kuris buvo išlikęs. Jį sudarė kultūrinės veislės, laukmedžiai – sėklamedžiai ir hibridiniai sodinukai. 1958 m. buvo identifikuotos 26 veislės, kurios išliko, tarp jų buvo keletas mažiau žinomų veislių. 

1961 m. profesoriui atminti buvo įkurtas Prof. A. Hrebnickio memorialinis muziejus. Tuo metu sodas buvo sutvarkytas, atsodintas vietinėse apylinkėse paplitusiomis veislėmis. Vėliau sodas priklausė kolūkiui, keitė šeimininkus, dalis sodo buvo privatizuota. Sodas seno, tačiau išliko veislių, kurios veda vaisius iki šių dienų. 

Išlikę senieji vaismedžių sodai, menantys šimtą metų ar daugiau, yra vertingi istoriniu, kultūriniu ir gamtiniu požiūriu. Jau nekyla abejonių, kad šis selekcinis sodas yra svarbus Lietuvos kraštovaizdžio elementas, formuojantis tradicinį kultūrinį kraštovaizdį. Senuosiuose soduose gali būti atskleista ne tik vietos istorija, bet ir pomologinis (vaisių veislių) paveldas, kuris supažindina su kultūrinių augalų įvairove. 

Ignalinos rajono savivaldybė vykdo išlikusio 4 ha sodo teritorijos planavimo darbus. Šiuo metu jau yra pradėti formuoti sklypai. Muziejus imasi iniciatyvos, kur laukia dideli iššūkiai – sutvarkyti sodą, padaryti jį prieinamą visuomenei. Tokie išskirtiniai selekciniai sodai svarbūs ne tik mokslininkams, bet ir lankytojams. Vienas iš pagrindinių darbų – identifikuoti išlikusias veisles, taip išsaugant vertingą ir seną palikimą, kurį ateityje norime įtraukti į kultūros paveldo saugomas teritorijas. Taip pat svajojame šią teritoriją įveiklinti, kad tai būtų vieta rengti šeimų festivalius, kaip antai, obelų žydėjimo festivalis ar derliaus nuėmimo ir skaniausio obuolių pyrago konkursas. Taip pat vykdyti edukacijas, rengti rezidencijas, plenerus, knygų pristatymus ar meditacijos seansus ir pan. Ar tiesiog, kad tai būtų vieta, kurioje su šeimomis galėtumėte leisti laiką.

Šiai gražiai sodo atkūrimo idėjai įgyvendinti – identifikuoti vaismedžius, atjauninti senąsias obelis, sutvarkyti sodą – mums reikalinga Jūsų pagalba. Ji gali būti įvairi: intelektualinė, fizinė, finansinė ir pan. Kviečiame prisijungti bendraminčius, senųjų sodų entuziastus, mylinčius natūralumą ir gamtą, ir visus, kurie neabejingi Rojaus kampeliui, padėti taip profesoriaus Adomo Hrebnickio puoselėtą sodą vėl padaryti gyvuojančiu ir patraukliu, prieinamu visiems.

Norintys prisijungti prie tvarkymosi talkų ar turintys vertingos informacijos apie sodą ar patį profesorių A. Hrebnickį, labai laukiami.

Telefonas pasiteirauti – +370 600 36592.

Norintys ir galintys prisidėti finansiškai: 

gavėjas – Ignalinos krašto muziejus
sąskaitos Nr. LT527300010185095005, „Swedbank“, AB
Pavedimo paskirtyje nurodyti: Prof. A. Hrebnickio sodui

Ačiū už Jūsų neabejingumą ir norą kurti kartu!

Ignalinos krašto muziejaus nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje