Skip to content

Paminklo atstatymo darbai Švedriškės bažnyčios fundatorei jau pradedami

Jonas BALTAKIS

Penktadienį išspausdinus informaciją „Reikia jūsų pagalbos“, sulaukiau net 14 skambučių. Visi skambinę patvirtino, kad paminklas Švedriškės bažnyčios fundatorei (padovanojo savo žemę jai pastatyti) Marijai Leščiauskienei yra Jakėnų kaimo kapinėse, kai kurie respondentai papasakojo įdomių detalių apie šią istoriją. Pirmoji, jau penktadienį ryte, 9 val., atsiliepė ignalinietė Lina Juršienė. Jai už tikslią kapinių nuorodą ir atitenka redakcijos žadėtas prizas – „Mūsų Ignalinos“ prenumerata iki metų pabaigos. Laikraštį ji gaus jau nuo šiandien.

Netrukus po jos paskambinęs bendruomenės „Švedriškės santalka“ pirmininkas Petras Juodka savo informacija dar labiau nustebino. Pasirodo, ši bendruomenė parašė projektą bažnyčios sutvarkymui jos 90-mečio proga ir jau iš rajono savivaldybės gavo pinigų, dalis kurių skirti ir M. Leščiauskienės kapavietei sutvarkyti. Redakcijai skambinusį Gintarą Sindaravičių, sakė, pažįsta, bet šis nežinojo, kad paminklo atstatymu jau dirba Švedriškės bendruomenė, o ši su ponu Gintaru taip pat nekontaktavo. Išėjo taip, kad gerą darbą nori padaryti ir Gintaras, ir bendruomenė, vieni apie kitų ketinimus nežinodami. Kazitiškio seniūnas Drąsutis Jelinskas juokiasi, kad jo darbo praktikoje panašių atvejų jau buvo. Kartą net du paminklai vienam žmogui panašioje situacijoje jau buvo padaryti.

Bendruomenės pirmininkas P. Juodka patvirtino MI žinotą informaciją, kad paminklą M. Leščiauskienei 1968 m. pastatė tuometis Švedriškės kunigas Antanas Juška (nuotr.). Tuomet dar „Naujoje vagoje“ pasirodė to laikraščio garsios „rašytojos“ šlykštus paskvilis apie gerbiamą kunigą. Jis buvo kaltinamas tuo, kad karo metais, kunigaudamas Troškūnuose (Anykščių r.), esą niekaip neprotestavo prieš nacių vykdytą žydų holokaustą. Kitaip sakant, kodėl su šakėmis prieš tanką nėjo. O ar ta „rašytoja“ žino, kad kun. A. Juška karo metais slėpė žydę Fanią Kaganaitę-Ken, suorganizavo jai fiktyvius dokumentus Teresės Šlengytės vardu. Jis yra vienas iš 159 Lietuvos dvasininkų, žydų globėjų. Už ypatingą pasižymėjimą gelbėjant žuvusius žmones, A. Juška jau po mirties buvo apdovanotas Žūvančiųjų Gelbėjimo Kryžiumi. Nežiūrint į tai, sovietų valdžios buvo neteisingai apkaltintas bendradarbiavimu su naciais ir 1949 m. balandžio 12 d. jis buvo areštuotas. Nuteistas 25 metus kalėti ir ištremtas. 1949–1956 m. kun. A. Juška praleido Taišeto, Omsko lageriuose, tiesė Cūno dujotiekį, dirbo Omsko naftos perdirbimo įmonės statybose.

Manau, kad artimiausiu metu apie šį garsų kunigą verta prisiminti atskiru MI straipsniu. Juolab, kad dar sovietmečiu su šiuo kunigu kartą teko susitikti įdomiom aplinkybėm.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje

Add Your Heading Text Here