Seimas penktadienį labai tyliai nepritarė išmokų vaikams įstatymo pataisoms, kuriomis buvo siūloma dvigubai, iki 1210 eurų, padidinti vienkartinę išmoką gimus vaikui.

O Seimo Darbo frakcijos seniūno pavaduotojos Vaidos Giraitytės-Juškevičienės,  pateikusios tokias pataisas, svajonės buvo labai gražios. Įsivaizduojate, Seimas nutaria mokėti, ir moterys pradeda gimdyti. Gal net dažniau, negu dabar gamtos sutvarkyta, sakysim, kas pusmetį. O ką, jeigu moka…

Juk padėtis Lietuvoje tragiška. Negimdo moterys. Visuomenė sensta. Greitai nebebus iš ko pensijas mokėti, šalis taps pensininkų valstybe. Vieną kartą duosim pinigų – pradės gimdyti. 

Nejaugi siūlantiems tokias pataisas ateis į galvą mintis pasidomėti, kodėl tos moterys negimdo.

Jeigu tiesiog pažiūrėsime televizorių ar paskaitysime visokius portalus, bus aišku, kad negimdo todėl, kad taip joms geriau.

Vienos negimdo todėl, kad joms norisi „pagyventi“. Pažiūrėkite, kiek jau laidų buvo, kuriose sėdi išsipusčiusios ponios panelės ir aiškina, kad vaikai trukdo gyventi. Kad joms kitko norisi – pirmoje vietoje čia eina „keliauti“.

Pagalvoji – kiek vis dėlto sumoka žurnaliūgoms visokios turizmo agentūros už tai, kad šie aiškintų tautai, jog svarbiausia šiame gyvenime – keliauti? Kad didžiausias šių laikų herojais būtų vaizduojami tie, kurie aplankė daugiau šalių, kurie į Lietuvą grįžta tik tam, kad sukauptų jėgų naujai kelionei? 

Greičiausiai moka, taip sakant, natūra – kelionėmis „viskas įskaičiuota“…

Kitas pasiteisinimas, kodėl moteris nenori vaikų – šie trukdo karjerai. Girdi, pradžioje reikia save realizuoti, o paskui, kai kažko pasieksi, kažkokio to užsibrėžto gyvenimo tikslo, kuris paprastai taip šnekančioms dar būna apgaubtas nežinomybės migla, galima bus ir apie vaikus pagalvoti. 

Tik nereikia pradėti aiškinti, kad moterims geriau gimdyti tam tikru laikotarpiu, o jeigu vėliau – visokių problemų gali būti. Čia vienas bandė apie tai užsiminti – vos sveiką kailį išnešė. Apie tai net kalbėti negalima, tai jau kažkokių teisių pažeidimas. Toks akiplėšiškas kalbėjimas, turiu galvoje.

Pasižiūri, kas Europoje darosi. Ogi kokiai nors Ursulai von der Leyen septyni vaikai nesutrukdė tapti Europos Komisijos pirmininke. Čia turbūt panašiai kaip mūsų Seimo pirmininkė. Beje, Viktorijai Čmilytei-Nielsen keturi vaikai nesutrukdė tapti mūsų Seimo Pirmininke. Jeigu pridursime, kad ji ne kartą buvo pirma tarp Lietuvos šachmatininkų vyrų…

Gal ne vaikai trukdo siekti karjeros, o kažko kito trūksta? Tik nereikia pripažinti – ką ten pripažinti, tiesiog pasakyti, kad tūlai moteriškei trūksta proto. Čia būtų didžiausias moters įžeidimas. Vyrui gali trūkti proto, moteriai – ne.

Ką čia samprotauti – gal pradžiai užtektų paklausti kokios nors Vaidos (pavardė man žinoma) nuomonės. Tai Vaidai 41 metai, ji turi vieną sūnų, jos atlyginimas į rankas – šiek tiek per du tūkstančius eurų – o ar ji gimdytų dar vieną vaiką, jeigu už tai gautų vienkartinę 1210 eurų išmoką? 

Kažkodėl netikiu, kad tokia išmoka ją sugundytų.

Paklauskime kitko: o kas mokės pensijas toms plaštakėms, kurios negimdo, nes, suvedus visus pasiteisinimus į vieną, tiesiog nenori, nes taip geriau? 

Ir jeigu šitos pataisos šalininkai aiškino, kad išmokos padvigubinimas nepareikalaus mokesčių didinimo, tai, galvojant apie tai, kad neturinčioms vaikų vis dėlto pensijas reikės mokėti, gal būtų galima pagalvoti apie papildomą mokestį?

Sovietmečiu, kas dar prisimena, buvo vadinamasis viengungio mokestis. Šis įstatymas buvo priimtas 1941 m. pabaigoje, o pats mokestis buvo pavadintas „viengungių, vienišių ir mažas šeimas turinčių SSSR piliečių mokesčiu“. 

Mokėti šitą mokestį turėjo visi vaikų neturintys vyrai nuo 20 iki 50 metų ir bevaikės ištekėjusios moterys nuo 20 iki 45 metų. Tiesa, visiškos lygybės nebuvo, nes viengungių vyrų pasipiktinimui, netekėjusios moterys nuo šio mokesčio būdavo atleistos, kaip ir piliečiai, turintys psichikos sutrikimų ar sergantys šizofrenija, silpnaprotyste, bei studentai iki 25 metų. Na, ir dar nemažai išimčių buvo. Mokesčio dydis buvo 5–6 proc. nuo atlyginimo.

O jeigu dabar įvedus tokį mokestį? Neturi vaikų – mokėk, kad valstybė tavimi senatvėje galėtų pasirūpinti. Ir, žinoma, ne 5 ar 6 proc., o – kiek atlyginimo reikia skirti vaikui išlaikyti? Na, bent 20 proc. reikėtų valstybei atseikėti, o gal ir 30. Tada ir vienkartines išmokas didesnes būtų galima mokėti, ir atskirą pensijų fondą įsteigti, iš kurio vaikais neapsirūpinusiems senatvėje pensijos būtų mokamos.

Aišku, jeigu lygybė – tai lygybė, ir bevaikio mokestį turėtų lygiai mokėti ir moterys, ir vyrai. Dabar kaip yra? Gyvena susidėję dviese, moteris pagimdo, o valstybė moka jai kaip vienišai motinai. Jeigu vyras, tas, kuris su vieniša motina vienoje lovoje miega, turėtų mokėti mokestį, didesnį negu visos vienišos motinos gaunamos išmokos, matytumėt, kaip vienišų mamų sumažėtų.

Vienas vaikas dviem – mažai, vienas dviejų senatvėje neišmaitins. Todėl mokestį turėtų mokėti ir turintys vieną vaiką, tik dvigubai mažesnį. 

Tik nebus nieko panašaus, nes juk daug lengviau pasiūlyti padidinti vienkartinę išmoką, kuri turi, privalo išgelbėti Lietuvą… O kas, iš ko mokės vienišoms moteriškėms ir tokiems pat vyrams pensijas po ketvirčio amžiaus ar dar vėliau – tegul dėl to galvos skaudės tų laikų politikams.

Tv3.lt nuotr.