Skip to content

Fizinis aktyvumas, mityba, stresas ir… vėžys

Prof. Albertas SKURVYDAS

1. Fiziniai pratimai mažina uždegiminius organizmo procesus (pvz., sumažėja CRB baltymo koncentracija) ir oksidacinį stresą (mažina laisvųjų deguonies radikalų kiekį). Pvz., pratimai aktyvuoja imuninės sistemos makrofagus (M2), „karius“, kurie mažina uždegimą stimuliuojančias medžiagas (TNFalfa, IL-16, IL-6) ir didina priešuždegiminių medžiagų kiekį (pvz,. IL-10). Vėžinės ląstelės, priešingai negu sveikos, labai gerai „jaučiasi“ tada, kada ląstelėms trūksta deguonies (tada energija gaminama bedeguoniu būdu, todėl ir ląstelė užsirūgština, sumažėja pH), jos aplinka yra užrūgštinta. Pirmas tai pastebėjo Nobelio premijos (medicinos ir fiziologijos mokslų) laureatas (1920 m.) Ottas Warburgas. Jis nustatė, kad vėžinės ląstelės labai mėgsta gaminti energiją anaerobiniu (bedeguoniu) būdu net ir tada, kada ląstelėms pakanka deguonies (šis fenomenas buvo pavadintas Warburgo fenomenu). Taip gamindamos energiją vėžinės ląstelės labai gausiai produkuoja laktatą. 

2. Fiziniai pratimai kaip vieni iš geriausių antioksidantų, antiuždegiminių ir antistresorinių veiksnių, milijardams mūsų kūno ląstelių nesukuria tokios „aplinkos“, kuriose jos „užleistų vietą vėžinėms ląstelėms klestėti“. Kai judame, mūsų griaučių raumenys pagamina keletą miokinų (pvz., oncostatin M, SPARC ir kt.), kurie efektvyiai kovoja su vėžinių ląstelių augimu. Be to, kai judame, ir riebalinis audinys pagamina keletą adipokinų (pvz., adiponektiną), kurie efektyviai kovoja su vėžinių ląstelių augimu. Vėžinės ląstelės „mėgsta“ dar vieną „netvarką“ organizme, t. y. įvairių metabolitų („šlamšto“) susikaupimą ląstelėse. Primenu, kad ląstelių „šlamštą“ išvalo autofagija, kuri geriausiai vyksta miego metu (autofagija „ateina“ į mūsų kūną pagal bioritmus – suaugusiems apie 23 valandą, vaikams apie 22 valandą) ir tada, kada mes nesame persivalgę (dar geriau, jei taikome protarpinį badavimą). Perdėtas baltymų sintezės aktvyvinimas (pvz., kai per daug vartojama amino rūgšių su maistu ar su papildais) sumažina ląstelių išvalymą ir tai sukuria palankią terpę vėžinėms ląstelėms jaustis „nugalėtojomis“. Sveikos ir vėžinės ląstelės dar kovoja ir dėl maisto medžiagų. Pvz., fiziniai pratimai sumažina glutaminą (aminorūgštis, kurios yra augalininiame maiste), kurį labai mėgsta vartoti vėžinės ląstelės. Taigi fiziniai pratimai „atima“ iš vėžinių ląstelių mėgstamą maisto medžiagą glutaminą (ir ne tik jį, bet ir gliukozę, kurią labai mėgsta vartoti vėžinės ląstelės). Netekusio savo mėgstamo maisto vėžinės ląstelės neauga taip intensyviai arba iš viso nustoja augti.

3. Pagrindinės prevencinės nemedikamantinės priemonės, kurios efektyviai kovoja su vėžinių ląstelių kilme ir jų nepažabota plėtra:

• Kūno svorio sureguliavimas. Kūno nutukimas, ypač vidinis (visceralinis), suaktyvina lokalius ir vėliau sisteminius organizmo uždegiminius procesus. Mažiname vidinį nutukimą – bloginame sąlygas vėžinėms ląstelėms klestėti. Be to, būtina vengti „sezoninio“ kūno svorio reguliavimo, „bangavimo“, nes taip silpniname imuninės sistemos M2 „karius“, kurie kovoja prieš uždegimą.

• Sistemingas fizinis aktyvumas, galima sakyti, yra viena iš svarbiausių profilaktinių priemonių, kovojančių prieš vėžinėms ląstelėms „trokštamų“ sąlygų (deguonies deficito, uždegimų, užšrūgštinimo) bloginimą. Bet kokios formos, trukmės ir intensyvumo fzinis aktyvumas yra daug geriau mūsų kūnui nei fizinis pasyvumas. Idealu, suaugusiems žmonėms būti apie 300 min. per savaitę fiziškai aktyviems. Profilaktiškai prieš vėžį vienodai efektyviai kovoja ir aerobiniai, ir jėgos pratimai. Tačiau dar geriau, jei juos mes abu taikome. Primenu, kad mūsų kūno imuninė sistema nelabai mėgsta per didelį fizinį krūvį ir ypač atliekamą dideliu intensyvumu. Todėl didelio intensyvumo pratimus rekomenduojama atlikti ne dažniau kaip 2–3 kartus per savaitę ir iš eilės ne ilgiau kaip 3–4 savaites (tai netinka profesionaliems atletams). Po to rekomenduotina kelias savaites taikyti vidutinio intensyvumo pratimus. Kad imuninė sistema jaustųsi esanti „nuolatinės parengties būsenos“, rekomenduotina per metus kas trys mėnesiai po 3–4 savaites ir vėl įjungti didelio intensyvumo pratimus. Ir dar, primenu, kad milžiniška judėjimo nauda iš mūsų kūno gali išnykti iki nulio jei mes per ilgai (daugiau nei 10–11 val.) užsisėdėsime per dieną „patogiame krėsle“.

• Stresą mažinančios priemonės (antistresinės), pvz., rekreacinis fizinis aktyvumas gamtoje, joga, meditacija, pozityvių minčių valdymas, menai, muzika, šokiai, gilaus kvėpavimo ir tempimo pratimai, masažas, kūno volavimas, pirtis. Visos šios priemonės veikia kaip antistresinės, kurios suaktyvina kūną apraminančią sistemą – parasimpatinę ir prislopina kūno stresines sistemas – simpatinę ir pagumburio, hipofizės ir antinksčių ašį ir jos produkto – streso hormono kortizolio – gamybą. Aprimus kūnui, sumažėja ir uždegiminiai procesai, jėgų įgauna imuninės sistemos M2 „kariai“. Gamta mus apramina, grūdina ir gydo, bet jei ji yra užteršta, pvz., daug pesticidų, tai taip pat gali stimuliuoti vėžinių ląstelių augimą.

• Subalansuota mityba (ypač svarbu nepersivalgyti), kurioje būtų apribotas cukraus ir saldintų gėrimų, greitai įsisavinamų angliavandenių ir raudonos, perdirbtos mėsos vartojimas. Daugiau vartoti jūros gėrybių, viso grūdo maisto produktų, vaisių ir daržovių, įvairių prieskonių, tokių kaip kurkuminas, bei medžiagų apykaitą stimuliuojančių medžiagų, pvz., resveratrolio, kvarcetino, fizetino. Nustatyta, kad fizetinas, kurio labai daug yra braškėse, yra viena iš geriausių medžiagų, kovojančių prieš vėžinių ląstelių augimą. Tinkamai vartojant maistą, galima sumažinti oksidacinį stresą, uždegiminius procesus, suaktyvinti kūno antistresinę sistemą – parasimpatinę. Ir dar, reikia labai atsakingai vartoti įvairius maisto papildus ir ypač tuos, kurie stimuliuoja baltymų sintezę, nes tuo gali pasinaudoti ir vėžinės ląstelės. Saikingas pabadavimas taip pat efektyviai kovoja prieš uždegiminius procesus bei laisvųjų deguonies radikalų gamybą, todėl ir jis tinkamai prisideda prieš vežinių ląstelių plėtros. Visais atvejais būtina nepamiršti vartoti natūralų ir sveiką vandenį (apie 1,5–3 litrus per dieną) (kad jame nebūtų arseno, kuris sukelia vėžinių ląstelių augimą).

• Gyvenimo džiaugsmas, juokas, prasmingos ir įdomios veiklos, aiškūs ir trokštami tikslai – visa tai taip apramina milijardus kūno ląstelių, pastimuliuoja imuninę sistemą ir taip apsaugo mūsų kūną nuo nepažaboto vėžinių ląstelių augimo.

• Nerūkyk ir nevartok alkoholio, nes jie kuria tik vėžinėms ląstelėms augti ir klestėti palankią terpę. 

• Kava – nieko blogo nedaro, priešingai – daugiau naudos yra kovojant prieš prostatos vėžį!

• Transriebalai – blogis daug kam, tik ne vėžiui!

• Geriau šviežios daržovės ir vaisiai!

• Vitaminas D – „Taip“, sumažina riziką susirgti storosios žarnos vėžiu!

• Vegetariška dieta – „Taip“, gerai prevenciškai kovoja prieš daugelį vėžio formų!

• Vitaminas E – „Taip“, geras „karys“, tačiau tik prieš prostatos vėžį!

• Vitaminas C – abejotinas „karys“ prieš vėžį!

• Vitaminas A – „Ne“, jis nėra geras „karys“ kovoje prieš vėžį, o per didelės dozės gali net pagreitinti plaučių vėžio kilmę!

• Druska – padidina skrandžio ir gerklės vėžio riziką!

• Sojos produktai – „Taip“, geras „karys“ prieš daugelio formų vėžio kilmę!

• Selenas – „Taip“, geras „karys“ prieš plaučių, prostatos ir žarnyno vėžį!

• Alyvuogių aliejus – abejotinas „karys“ prieš vėžį!

• Keptas maistas – didina vėžio riziką!

• Omega-3 – abejotinas „karys“ prieš vėžį!

• Saikingas riebalų vartojimas – nestimuliuoja vėžio kilmės!

• Skaidulinis maistas – „Taip“, labai geras „karys“ kovai prieš daugelio formų vėžį, ypač storosios žarnos!

MI, „Lietuvos sveikata“ nuotr.

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje

Add Your Heading Text Here