Ką bendro turi rašymas ir kineziterapija? Tai klausimas, kurį paskutiniu metu išgirstu labai dažnai. Kodėl? Jei perskaitysite straipsnį iki pabaigos, tikrai suprasite. Kineziterapija ir rašymas yra tikrų tikriausia kūryba, teikianti pagalbą žmonėms. Labai gražiai žodžio ir judesio galią apibūdino kineziterapeutas Rolandas Kažutinas, jau trejus metus gydantis žmones VšĮ „Ignalinos rajono savivaldybės sveikatos centras“ (buvusi Ignalinos ligoninė – autor.) Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje. „Aš gydau žmonių kūnus, o jie gydo mano sielą (šypsenomis ir geru žodžiu)“, – sako R. Kažutinas. Gražiai mintis sudėliojo ir tame pačiame skyriuje žmones judesiu baseine daug metų gydanti Irena Gruodienė: „Nuo kažkada Visagine atliktos praktikos svajoju apie ankstyvos reabilitacijos centrą vaikams mūsų įstaigoje, nes puikiai žinau, kokią svarbą kokybiškam žmogaus gyvenimui turi teisinga jo vystymosi raida vaikystėje“. Jų kolega kineziterapeutas Edvardas Panavas sako, kad turint tikslą padėti žmonėms, yra daugybė būdų tai padaryti, todėl šio kineziterapeuto iššūkis – individuali pagalba ir konsultacijos ne tik atvykstantiems į Reabilitacijos skyrių, bet ir sveikstantiems Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje.  

Kas gi toji kineziterapija?

Išgirdę žodį kineziterapija, žmonės iškart pradeda kalbėti apie masažą. Bet tai nėra tiesa. Turbūt būtų vertinga sužinoti, kas yra kas. Mediciniškai masažas – sisteminis arba laisvas minkštų kūno dalių spaudimas, tempimas, žnaibymas, vibracija ir kitoks rankomis arba prietaisais atliekamas fizinis veikimas, siekiant teigiamo poveikio visam organizmui arba jo dalims. Masažas naudingas kraujo apytakos gerinimui, kai kurių sužalojimų gydymui, streso sumažinimui. Sistemingas masažas gydymo tikslais vadinamas masažo terapija ir atliekamas kvalifikuotų masažuotojų. Kai masažas daromas sveikatai stiprinti, darbingumui ir psichinėms bei fizinėms žmogaus jėgoms grąžinti, jis vadinamas kineziterapiniu masažu. Šis gydymo būdas yra pasyvi terapija. Vokiečių medikai vis mažiau rekomenduoja savarankiškai judantiems žmonėms nesirinkti pasyvios terapijos, nes ji išimtinai skirta arba savarankiškai nejudantiems pacientams, arba sportininkams po didelių fizinių krūvių. Visiems kitiems rekomenduojama aktyvi terapija, t.y. kineziterapija.

Kineziterapija (gr. kinesis – judesys, therapeia – gydymas) – tai gydymas judesiu. Kineziterapija yra viena iš pagrindinių reabilitacijos ir sveikatos grąžinimo priemonių. Tinkamas judesys taikomas daugelio ligų atvejais, ypač gydant judamojo aparato pakenkimus, siekiant sugrąžinti ar kompensuoti judėjimo funkciją, sumažinti komplikacijų galimybę, palaikyti bendrą fizinį aktyvumą. Kineziterapija unikaliai prisideda prie visapusiškos sveikatos priežiūros užtikrinimo, padėdama suprasti, kaip juda kūnas, išsiaiškinti veiksnius, trukdančius mobilumui, ir pasiūlydama priemones šiems ribojimams mažinti. Žinoma, visi kineziterapeutai privalo ir moka atlikti masažą, nes dirbant individualiai su sunkią negalią turinčiu pacientu, tai yra tiesiog būtina. Tačiau tai tėra tik pagalbinė priemonė jų veiklai.

Tarkim, ilgą laiką pilnapadystė, X arba O formos kojų iškrypimas, pėdų iškrypimas (eversija arba inversija), netaisyklinga laikysena ir begalė kitų sutrikimų buvo savotiškas nuosprendis, su kuriuo žmonės turėdavo susigyventi. Mokslas (daugeliu atvejų) žengia į priekį ir atranda vis naujų dalykų. Viskas keičiasi net ne dešimtmečiais, o metais. Esmė – išdrįsti žmogui pasikalbėti, pasitarti su savo gydytoju, o paskui – ir kineziterapeutu.

Praktikos metu sutikau žmones, kurie mielai pasidalino mintimis apie VšĮ „Ignalinos r. sav. sveikatos centras“ Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje gautas paslaugas.

Antanas, Švenčionėliai

Pirmą kartą reabilitacijoje buvau Utenoje, dvejus metus iš eilės. Negaliu sakyti, kad kažkas nepatiko, bet kai man rekomendavo rinktis Ignaliną – pabandžiau. Kol nebuvau reabilitacijoje Ignalinoje, net nežinojau, kad tai gali būti taip puiku. Nors aš nesu apsileidęs žmogus, savaitgaliais gan aktyviai judu, turiu ir įrangos įsigijęs, bet tai nėra tas pats. Regis, darai pratimus namuose, bet jie neduoda tokio rezultato, kokį gaunu čia. O ir personalas visas čia labai puikus. Lankiau druskų kambarį, mankštas baseine ir salėje, purvo ir elektrostimuliacijos procedūras, masažą. Jeigu tik kas domisi, visiems rekomenduoju važiuoti sveikatintis į Ignaliną.

Onutė, keramikė iš Vilniaus 

Mano amžius – 76-eri metai. Pati asmeniškai neabejinga sportui. Maždaug nuo 40-ies metų pradėjau domėtis sveikatinimu, nes jaunystėje esu turėjusi nemažai įvairių traumų. O man buvo svarbu, kaip padėti sau tabletes iškeičiant į judėjimą. Pastebėjau, kad rytais padarydama kineziterapeutų sudarytą mankštą, ėmiau jaustis nepalyginamai geriau: kur kas daugiau energijos bei sumažėjo problemų (beveik išnyko skausmas ir pagerėjo mobilumas) probleminėse kūno vietose, t.y. nugaroje, juosmenyje, kojose. Labai rekomenduoju visiems.  

Dar labai mėgstu daug vaikščioti. Viešėdama Ignalinoje ne tik kasdien pėsčiomis ateinu į jūsų įstaigą, bet ir jau du kartus apėjau Paplovinio ežerą. 

Gaila, bet mano amžiaus žmonės kažkodėl nėra labai aktyvus ir netiki fizinio aktyvumo stebuklais. Jie nebetiki, kad gali jaustis gerai, skausmas jiems tapo norma. Labai rekomenduoju judėti, judėti ir kuo daugiau judėti. Tai nemokama priemonė. Žinoma, svarbu ir tai, ką dedam į burną. Perteklinis cheminių medžiagų kiekis maisto produktuose ir atvežtinės daržovės bei vaisiai nepadės net ir labai daug ir taisyklingai judant. 

Kelis kartus buvau reabilitacijoje Vilniuje, nes esu ne vieną operaciją išgyvenusi. Bet paklausiusi kolegės keramikės iš Ignalinos, labai apsidžiaugiau patekusi čia. Labai profesionaliai atliekamos paslaugos. Jau antrą kartą čia esu. Ir visiems, ką sutinku,  rekomenduoju kreiptis į Ignalinos ligoninę. Tik problema ta, kad kai kuriuos žmones glumina apgyvendinimo galimybė, todėl jie sunerimsta ir renkasi paslaugas arba arčiau namų, arba tas dideles sanatorijas, kur viskas vietoje.  

MI nuotr.