Skip to content

Turime kur tobulėti…

Sigita TELYČĖNAITĖ

Taip jau nutinka, kad kiekvieną vasarą, turistų ir visų kitų keliaujančių traukos centru-širdimi tampa Ignalinos geležinkelio stotis. Visuomenės samprata keičiasi, mėginama gyventi tvariau, taupiau. Kuprines ant peties užsideda įvairių profesijų bei interesų žmonės, kažkuriam laikui atsisako nuosavo transporto poreikių ir keliauja traukiniais. Lietuvos geležinkeliai visose reklamose ragina rinktis jų paslaugas, taip pat minėdami tvaresnio gyvenimo aktualumą.

Bet grįžkime prie Ignalinos. Čia turėtų suklusti verslininkai, dirbantys maisto paslaugų sferoje. Kas ryšis įkvėpti kurortinio miesto dvasią stočių teritorijoje? Kas išdrys sukurti keliaujantiems jaukumo oazę, kurioje nuo 7 val. Ignalina kvepėtų šviežiomis bandelėmis, pupelių kava ir neatmestine arbata? Kas, bent vasaros sezonui, sugebės įkvėpti patrauklią gyvastį ten, kur dabar jaukumo minimaliai, o atvykstančių tikrai daug. Kas sukurs Ignalinos miesto kvapą?

Pirmiausia keliaujantys stebisi pastatytais biotualetais pačiame perone, kuriuose nei vandens rankoms nusiplauti, nei tualetinio popieriaus. Sąlygų nėra elementariai higienai. Ir tokia situacija birželio viduryje, kuomet traukiniais į rajoną atvyksta turistų grupės. 

Keliautojai teiraujasi, kodėl toks didelis ir renovuotas geležinkelio stoties pastatas uždarytas, neišnaudojamas, kaip atvykstančių traukos centras, kuriame galėtų vykti sezoniniai renginiai, parodos, pagaliau žmoniška kavinukė… Galėtų virti aktyvus gyvenimas. Esanti picerija neatlieka tokio aptarnavimo, kokio pageidautų įvairaus rango turistai. Jei mes, ignaliniečiai, norime būti patrauklūs keliaujantiems, privalome įsiklausyti į atvykstančių pastabas ir pageidavimus. Turėdami nuostabius ežerus bei pušynus, nesugebame išnaudoti pilnai tokio potencialo. Pasak miesto svečių, kartais stinga lankstumo, geranoriškumo, nuoširdaus vaišingumo esančiose maitinimo įstaigose, kurių savininkai ir vadovai privalėtų atsakingiau rinkti ir rengti dirbantį personalą, galvoti ne vien apie pelną, bet ir dirbančio kolektyvo kvalifikaciją. Juk kurortinio miesto statusas reikalauja pasitempimo visose aptarnavimo srityse. Ypač per visą vasaros sezoną. Atvykstančių keliautojų iš įvairių pasaulio šalių reikalavimai ir pastabos turėtų būti priimtos ir suprastos. Jei norime svečių, pelno ir geros vardo turime dar daug nuveikti.   

O kol kas Ignalinos stočių teritorija nejauki keliaujančiam, ypač ankstyvais rytais ir vakarais. Nėra malonios ir kultūringos vietos prisėsti iki atvykstančio traukinio ar autobuso, išgerti puodelį kavos ar arbatos, susipažinti su rajoninės spaudos ar kitokia informacija. 

Taip, keliaujantys domisi vidiniu mūsų rajono gyvenimu, demografine bei ekonomine situacija, prašo vietinių žinių, kuriose jaučiamas Ignalinos krašto pulsas.

Autorės nuotr.

2 komantarai (-ų)

  1. Kai gyvenau Ignalinoje prieš 60 metų, daug traukinių bildėdavo pro Ignaliną į šiaurę ir į pietus. Tuomet buvo labai kukli medinė geležinkelio stotis. Pastatė naują, didelę stotį, tai neliko traukinių ir stotis tuščia. Gal su laiku atsiras daugiau eismo, nes Rusija baigs kariauti , atsidarys eismas į S.Peterburgą, atgis ir geležinkelio stotis


Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje

Add Your Heading Text Here