Skip to content

Belaukiant paparčio žydėjimo

Sigita TELYČĖNAITĖ

Vasara įsibėgėja: žydi gėlėmis, stebina ankstyvu derliumi, su savimi neša papildomą darbų ir rūpesčių kraitį. Visose rajono seniūnijose pulsuoja gyvenimas. Laiko rate keičiasi kartos, bet kai kurie dalykai lieka amžini. Birželį, belaukdami Joninių, lankome Šv. Jono Krikštytojo parapiją, užsukame į Mielagėnų seniūniją, kleboniją, sutinkame aktyviausius saviveiklininkus. 

Reikalingas tiek, kiek reikalingas kitiems

Apie administravimo kasdienybę ir specifiką paklaustas seniūnas Adas TRAKYMAS teigė, jog prieš ketvertą metų, turėdamas inžinierinį išsilavinimą, nesitikėjo, kad bus reikalingas toks didelis žinių ir atsakomybės poreikis šiame darbe, teks daug bendrauti su socialiai pažeidžiamais asmenimis, opiai bus juntamas jaunų žmonių stygius bendruomenėse.

Dabar Mielagėnų seniūnijoje gyvenamąją vietą deklaravę 639 asmenys. Prižiūrimos 8 kapinės. Birželį tradiciniai vasaros rūpesčiai – žolės šienavimas, gėlynų tvarkymai, pakelių valymas ir kt. Visiems ūkio darbams stinga žmonių. Trūksta darbo rankų gėlynų priežiūrai, nes seniūnijoje visuomenei naudingą veiklą atlieka tik 4 moterys. Viešiesiems darbams atlikti – 2 asmenys. 

Seniūnijos aktyviausia – Krikonių bendruomenė, o Mielagėnų bendruomenei vis dar ieškomas pirmininkas. 

Seniūnas A. Trakymas viliasi išsaugoti jo administruojamoje teritorijoje esančius 12 istorinės atminties ir kultūros paveldo objektų. Daug bendradarbiaujama su parapijoje tarnaujančiu klebonu Marijonu Savicku, be kurio patarimų vargiai įsivaizduojama tokia veikla. 

Mielagėnų krašto istorija turi gilias šaknis, verta dėmesio ir šiandienos klausytojų, – sako seniūnas, planuodamas, jog dalis Paliesiaus dvaro lankytojų vis aktyviau keliaus per Mielagėnų seniūnijos istorines vietas. 

A. Trakymo ateities planuose – vandentvarkos projektas, kurį įgyvendintamas galėtų aprūpinti mielagėniškius geros kokybės vandeniu. Bet toks darbas reikalauja nemažų investicijų bei rajono savivaldybės paramos.

Seniūnijos gyventojai džiaugiasi dėl nemokamo keleivių pavėžėjimo vietiniais maršrutais, bet labai prašo dar nors vieno autobuso maršruto, kuris iki Mielagėnų vyktų apie vidurdienį.

Apie daugelį kitų darbų seniūnijoje pasakoja A. Trakymas – kelių einamoji priežiūra, kuomet vis nuosekliai tvarkomos pavienės kelio atkarpos, gatvių apšvietimo problemas. Užklaustas apie šiandienos vertybes ir vertes, A. Trakymas įvardija, kad seniūno pareigose esi reikalingas tiek, kiek reikalingas kitiems. Kitos prasmės nėra. Didžiausia vertybė – žmogus. Jaunimo labai stinga, bet neprarandama vilties, kad ateityje į Mielagėnų kraštą atvyks daugiau jaunų žmonių, galinčių dirbti per nuotolį bei prisijungti prie aktyvaus socialinio ir ekonominio seniūnijos gyvenimo. 

Gera svetimom kalbom kalbėti, bet gėda savo kalbos nemokėti

Keliautojams neįsivaizduojamas toks maršrutas per Mielagėnus, kuris nekviestų jų užsukti į Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią. Iš anksto susitarę ar tiesiog atklydę į šventorių, netoliese esančio Paliesiaus dvaro ir miestelio svečiai sutinkami patyrusio šio krašto gido, subtilios istorijos žinovo klebono Marijono SAVICKO.

Tradiciškai jie išgirsta Mendelsono maršo įrašą, atskleidžiantį „Viscount“ italų firmos vargonų, turinčių 40 balsų, galimybes.

Dvasininkas pristato 245 metų bažnyčios istoriją: fundatorius, statytojus, architektūros stilius, menininkus, apipavidalinusius šventovės vidų unikaliais savo darbais, čia tarnavusių dvasininkų indėlį. Parapijos ir krašto istorijoje nužvelgiama socialinė, ekonominė ir demografinė raida, esminiais faktais primenamos Mielagėnų istoriją įtakojusių didikų biografijos. 

Dažniausia vasaros savaitgaliais sulaukiamos didžiausios ekskursantų grupės, liekančios sužavėtos intelektualiais ir patraukliai apipavidalintais  klebono M. Savicko istoriniais pasakojimais. Artimiausiu laiku bus baigta ir buvusios špitolės pastato renovacija, su patrauklia scena ir gražia bei talpia kamerine erdve.

Klausantis dvasininko, tenka santūriai džiaugtis šios asmenybės dvasios jėga ir regėjimu, per kuriuos atskleidžiama kultūros įtaka  supančiai aplinkai, keičiamas į gėrį kasdienybės pilkumas ir skatinamas link šviesos viso krašto gyvenimas. Ko būtų netekę Mielagėnai be kun. M. Savicko?..

Miršta kaimas – tvirtina klebonas, bet kol neišnyko paskutiniai entuziastai, širdies vedime veikiantys ir Mielagėnų kraštą pristatantys žmonės, mes – gyvi. Mėgėjų kolektyvas „Dainoriai“ – priklauso tokių asmenybių grupei.

Pasak dvasininko, transportu padedančio „Dainoriams“ kelionėse į koncertus, privalome būti dėkingi jiems už gaivinamas lietuvių liaudies dainas ir tradicijas. Jie kupini užkrečiančio įkvėpimo!

Keliaujantys su daina visus likusius metus

Einant link špitolės, jau iš tolo girdisi sutartinės skambesys. Kolektyvas ruošiasi Joninių šventės pasirodymams, repetuoja naujus kūrinius. 

Dauguma – senjorai, nepasiduodantys menkesniam dienų skaičiavimui, su daina ir bendraminčiais keliaujantys laiko bėgsme, nepraradę dvasinio grožio ir šypsenų žavesio. Jie visada pašaukiami ir prišaukiami, santūrūs ir laukiami žiūrovo. Gyvenimas tikrai per trumpas, kad geranorišką širdžių skambesį sustabdytų vėjo nešamos dulkės. Jie – „Dainoriai“ – tik kelia sparnus, vis darnyn ir drąsyn atliekamų melodijų skambesys.

Kolektyvo vadovė Onutė MAČIULIENĖ kaip visada – kukli ir santūri. „Mes – mėgėjai. Visi čia esame ir vadovai, ir patarėjai…

Buvome nedrąsūs, dabar daugiau tarpusavio susiklausymo ir palaikymo. Vasaros žydėjime esame pilni šviesos, kuria norime dalintis su visais. 

Vėl į mūsų gretas iš sostinės atvykę įsijungė Aldona ir Mindaugas Milinavičiai, labai džiaugiamės nauja muzikantų ir dainininkų pora Aldona ir Juozu Misiūnais. Džiaugiamės visais kolektyvo nariais, kurie savo laisvalaikį skiria liaudies dainai ir muzikai. Deja, netekome vieno kolektyvo nario – Antano Jusio, bet tai juk neišvengiamas gyvenimo ciklas.

Šį pavasarį jau koncertavome Visagine, Adutiškyje, Kazitiškyje, Tverečiuje, Mielagėnuose. Joninėms repetuojame savo krašto liaudies dainas, fokstrotą, polką, pasakotojo talentu apdovanotas M. Milinavičius žiūrovams pristatys naują istoriją dzūkiškai.

Per Joninių šventes žiūrovai laukia Svirkose, Kačergiškėje, Didžiasalyje – pasakojo O. Mačiulienė.

„Dainorių“ kolektyvo tikslas paprastas – neleist nublankt užmarštyje senelių ir tėvų melodijoms, keliauti su jomis likusius metus, per dainuojamąją atmintį dalintis gerumu su visais klausytojais. 

Autorės nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje

Add Your Heading Text Here