Šimtmečio Lietuvos dainų šventę pasitinkame žodžiais: „Kad giria žaliuotų“, kviesdami juos suprasti ne kaip šūkį, o kaip mūsų bendruomenės tikslą. Kaip pareigą suvokti, kas ir kodėl tą girią pasodino, ir kaip būtinybę ją išsaugoti tiems, kurie kartu su šia giria žaliuos po mūsų – sakė muziejininkė Agnė Galatiltienė, birželio 27-ąją, savivaldybės aikštėje pristatydama kilnojamą parodą, skirtą Lietuvos dainų šventės 100-mečiui.

Parodos pavadinimas – kaip ir 100-mečio Dainų šventės – „Kad giria žaliuotų“. Stenduose – rajono kolektyvų Dainų šventės istorija, įamžinta nuotraukose. 

Pasak šaltinių, 1924 m. Lietuvoje surengta pirmoji Dainų šventė, kuri iki dabar suburia gausybę muzikantų, dainininkų, šokėjų, menininkų į vieną vietą ir gimsta stebuklas. Jame dalyvauja ir mūsų krašto kolektyvai. Dainų šventės istorijoje ignaliniečiai minimi nuo 1946 m. Filomena Ilgūnienė, dalyvavusi tais metais šventėje, o vėliau į ją lydėjusi saviveiklininkus, prisiminė: „Tokio gražaus renginio, spalvingo tautinių kostiumų parado, tokios gausybės jaunimo aš dar buvau nemačius. Man tada buvo šešiolika metų, kai 12 000 minia uždainavo, atrodė, kad sulingavo žemė. Taigi, nuo 1946 m. Ignalinos krašto kolektyvai dalyvauja beveik visose Dainų šventėse. O jei nepatekdavo į Respublikinę dainų šventę, buvo organizuojamos rajoninės šventės.

Parodos pristatyme sveikinimo žodį tarė rajono meras Laimutis Ragaišis. Trumpai priminęs rajono kolektyvų indėlio svarbą į Dainų šventės istoriją, padėkojęs dalyviams už ištikimybę kilniai misijai ir linkėdamas gražių įspūdžių bei sveikatos būsimoje šventėje, meras kolektyvų vadovams bei atstovams įteikė šiai progai sukurtus marškinėlius su Dainų šventės logotipu ir Ignalinos atributika.

Dainų šventės marškinėliai įteikti dalyviams: folkloro ansambliui „Čiulbutė“, vad. Sigutė Mudinienė, rajono Kultūros centro kapelai „Ringė“, vad. Franciška Skačkauskienė, Kultūros centro teatrui „Salos“ ir Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos teatrui IKI, vad. Jolanta  Narbutaitienė. Taip pat Kultūros centro ir gimnazijos liaudies šokių kolektyvams „Gaja“, „Lūgnė“ ir „Jorutis“, vad. Elena Skripkauskienė. Miko Petrausko muzikos mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestrui, vad. Algis Rastenis. Marškinėliai įteikti ir amatų mugėje atstovaujančiai mūsų kraštą žolininkei Jūratei Pušinkienei.

100-mečio Dainų šventė tęsia kultūrinę misiją, be kurios sąvokų sunkiai įsivaizduojama mūsų tautos charakteristika.

Rajono švietimo ir kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Rasa JUODAGALVIENĖ lydi mūsų krašto dalyvių delegaciją į tradicinę Dainų šventės kelionę.

– Kelintą kartą vykstate su rajono delegacija į Dainų šventę ir kokie rūpesčiai Jūsų dienotvarkėje?

– Dainų šventės koordinatorė jau šeštą kartą. Mano veiklos laukas – Dainų šventės dalyvių vežimas, apgyvendinimas, maitinimas, saugumo ir sveikatos prevencija, o po šventės – finansiniai, dokumentiniai atsiskaitymai.

– Daugeliui žiūrovų šventė – tai gražus kultūrinis reginys, vyksiantis nuo birželio 29-osios iki liepos 6-osios. O Jums ir visai komandai? Kas lieka už kadro?

– Visus šventės rūpestėlius: nuovargį po įtemptų repeticijų grafiko, negailestingą saulę ar merkiantį  lietų, organizacinius trikdžius greitai pamiršti, pabuvęs dainuojančios ir šokančios Lietuvos dalimi, pamatęs meno mėgėjų kuriamą nepakartojamą, išskirtinį kultūros reiškinį.

– Kaip manote, kur tas Dainų šventės slėpinys, jei ir po 100 metų dar neprarastas dvasinis įkvėpimas, dalyvių noras BŪTI.

– Mus vienijanti kalba, mus auginanti kultūra,  kūrybingas Žmogus – tai ir yra Dainų šventės esmė ir išlikimo garantas.

Autorė dėkoja už dialogą.

P. S. Už parodos medžiagą dėkota: Danutei Lukoševičienei, Irenai Cicėnienei, Vytautui Lekavičiui, Marytei Mardosaitei, Algimantui Rasteniui, Sigutei Mudinienei, Nijolei Žygienei, Elenai Skripkauskienei, Audronei Tijūnelienei, Dominykai Pranskutei, Franciškai Skačkauskienei, Ignalinos kultūros centrui, rajono savivaldybei, biliotekai ir kt. 

Autorės nuotr.