Skip to content

Navatna žemaitiška kuokynė Aukštaitijoje

Lina ŽVORŪNĖ

Keistu metu gyvename. Tiek daug visko aplink – o žmonės neskuba imti ir mėgautis. Stebi ir nesupranti, kas atsitiko. Bijo? Nebemoka? O gal persisotino? Tai bent paslaptis… Savaitgalį (birželio 29 d.) Naujojo Daugėliškio bendruomenės erdvėse triukšmingai šėliojo susirinkusieji į navatną kuokynę, kurioje persipynė žemaitiškos ir aukštaitiškos tradicijos: Petrinių šventimo papročiai, tarmės, virtuvės patiekalai ir amatai, kurioje, lyg veidrodyje, galėjai matyti ir save – 2024-ųjų žmogų. 

Šventinis šeštadienis pradėtas Ignalinos viešosios bibliotekos N. Daugėliškio filialo erdvėse. Skaityta įdomi paskaita „Žemaitiu kalba vėsam kam pasabni“. Lektorė Dalia Tamošauskaitė-Zabitienė – poetė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Pagal išsilavinimą – filologė, literatūrologė. Kultūros bei literatūros leidinių redaktorė. Įvairių renginių iniciatorė, organizatorė ir vedėja. Žemaičių kultūros draugijos prezidiumo narė, etninės kultūros puoselėtoja bei propaguotoja.

Paskaitoje „Žemaitiu kalba vėsam kam pasabni“ lektorė ne tik supažindino su šios kalbos (beje, ir paaiškino, kodėl ne tarmė) ypatumais, veiklomis jai puoselėti bei propaguoti, žemaitiškais leidiniais, bet ir siekė įrodyti, jog toji kalba lygiai tiek pat viskam tinkama, kaip lietuvių bendrinė, – ne tik buitinei komunikacijai, bet ir šiuolaikinei autorinei grožinei kūrybai. Nors, kaip teigia Dalia Tamošauskaitė-Zabitienė, gerokai nuo lietuvių bendrinės besiskiriančią savo kalbą žemaičiai puoselėja ir propaguoja visai ne dėl to, kad nori akcentuoti nacionalizmą, o siekdami paraginti etninį savitumą, kurio svarbiausias ženklas – tarminė kalba, puoselėti bei propaguoti gyvenančiuosius kituose Lietuvos regionuose. 

Iš įvairių Aukštaitijos kampelių atvykę paskaitos klausytojai turėjo galimybę užduoti klausimų. Žmonės domėjosi žemaičių kalbos gramatikos subtilybėmis. D. Zabitienė kantriai ir išsamiai atsakė į visus klausimus, suteikdama vertingų žinių ir įžvalgų apie žemaičių kalbą.

Paskaitos pabaigoje dalyviai buvo maloniai nustebinti – jie išgirdo skaitomas eiles žemaičių tarme. Tai buvo ypatingas momentas, suteikęs renginiui dar daugiau šilumos ir autentiškumo. Eilės, perskaitytos žemaičių kalba, susirinkusiems leido dar labiau pajusti šios kalbos grožį ir unikalumą.

„Kiek tik beišgalėdami stengiamės lygiuotis į ekonomine prasme geriau gyvenančias šalis – noriai perimame jų žmonių gyvensenos ypatumus: aprangos madas, mitybos ypatumus, šventes, tradicijas… Ir pamirštame svarbiausią dalyką: jeigu ir būsime pasauliui kuo įdomūs – tikrai ne tuo, kuo esame panašūs į kitus, bet tuo, kuo nuo jų skiriamės. O mūsų etninė kultūra – regionų savitumas, kurio pats svarbiausias ženklas – tarminė kalba, ir yra tas išskirtinumas, kurį visomis išgalėmis turime išsaugoti, kad perduotume ateinančioms kartoms. Ne kiekvienas į šį pasaulį ateina sukurti ką nors reikšmingo, bet kiekvienas privalo išsaugoti tai, ką, čia atėjęs, rado“, – įsitikinusi Dalia Tamošauskaitė-Zabitienė.

Vakarėjant žemaitiško suėjimo dalyviai pulkeliais būriavosi bendruomenės ir Ignalinos rajono kultūros centro N. Daugėliškio padalinio bendrame kiemelyje. Kiek daug čia visko buvo. Net 5 parodos (siuviniai, tapyba, fotografija, daugiau nei šimtą metų menantys austiniai divonai, šienapjūtės inventorius), mugė, kurioje galėjai įsigyti įvairių rankų darbo produktų, milžiniški šachmatai žaidimui, burbulai… Čia ir sujaudino tai, kad tiek visko daug pateikta, tiek daug įdėta kūrėjų darbo, o žmonės neskuba mėgautis… 

Nustebino ir dar nematyta vyrukų iniciatyva. Jie visus norinčius Mokyklos gatve vėžino šienu pakrautu vežimaičiu. Besidomintys ginklais taip pat turėjo kur akis paganyti. Tačiau didžiausios eilės nusidriekė prie čia pat virš laužo didžiuliame puode išvirtos kiunkės (bulvės, žirniai, svogūnai, spirgučiai ir įvairūs prieskoniai) su marinuotais agurkėliais. 

Štai tada ir paaiškėjo, kodėl iš pradžių tokie neentuziastingi žmonės atrodė ir kodėl jų akys nežibėjo pažinimo troškimu – jie buvo alkani. Žemaitiška kiunkė, išvirta Aukštaitijoje, pasirodo daro stebuklus! 

Visą renginį išskirtinai žemaičių kalba vedė skuodiškiai Dalia Zabitienė (jau minėta lektorė) ir Tomas Petrauskis. Tikrai daug žemaitiškų žaidimų, ir aukštaičiams, ir žemaičiams suprantamų pokštų ir juoko buvo. Kitokių spalvų kuokynei suteikė ukrainiečių folkloro ansamblis „Kalyna“. O ir kokia gi kuokynė be šokių? Etniškiausia Žemaitijos dalis – Kelmė – dainininko Vytauto Šiškausko gimtinė. Tad aukštaitiškas dainas dainuojančio žemaičio balsui ir žavesiui neatsispyrė didžioji dalis kuokynės dalyvių. 

Paslaptis atskleista – gerai kuokynei reikia gardaus maisto ir lengvos muzikos, o ar žemaitiški ar aukštaitiški „priesmokai“ – ne tiek ir svarbu. 

Mintimis apie lietuvių suėjimus, papročius ir jų puoselėjimą dalinosi meras Laimutis Ragaišis, lietuviškų tradicijų puoselėtoja Birutė Raginytė Žemaitienė, bendruomenės pirmininkė Indrė Gruodienė, bibliotekininkė Renata Rastenienė ir Petrutė (kultūros darbuotoja Nijolė Gluchovienė). 

Bene geriausią įspūdį kuokynėje paliko Daugėliškio socialinių dirbtuvių dalyviai ir svečiai iš Dūkšto grupinio gyvenimo namų. Visą renginį jie tiesiog spindėjo iš džiaugsmo ir jaudulio. Jie buvo ir pirmieji žaidimų dalyviai, pirmieji šokėjai, visą renginį palaikę puikią nuotaiką. Jų nuoširdumas ir laisvumas elgtis, kaip veda širdis, lyg veidrodyje parodė, kokie iš tiktųjų esme mes visi… Kūrėjo vaikai: ir žemaičiai, ir aukštaičiai, gimę būti laimingais visame kame. Tik tiek… o gal net tiek. 

Kuokynės rėmėjai – Ignalinos kredito unija. 

Už pagalbą ruošiantis šventei dėkojama Naujojo Daugėliškio seniūnijos vyrams, Vidiškių seniūnui Alfredui Aškelėnui ir ūkininkams Jolantai ir Sauliui Cicėnams.

Renginys finansuotas LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis, įgyvendinant Daugėliškio krašto bendruomenės projektą „Navatna žemaitiška kuokinė Aukštaitijoje“ pagal Nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo 2023–2025 m. veiksmų plano 2.1.1.1. priemonę „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“.

Autorės nuotr. 

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje

Add Your Heading Text Here