Kai šalia „Aibės“ užsidarė „Mūsų krautuvėlė“ ir gėlių salonas, pačiame miesto centre atsirado tarsi tuštuma. Prieš kurį laiką pastebėti jaunuoliai, pertvarkantys buvusį seną paviljoną (mano jaunystėje, dar sovietmečiu, čia buvo koldūninė), paklausti, kas čia įsikurs, sakė – kavinė. Ir štai ji jau veikia. Pasivadino „Laisvės 65“. Tai kavinės adresas ir kartu pavadinimas.

Atsiradusią minėtą tuštumą pastebėjo Kristina Leleivaitė. Ji kilusi iš Kirdeikių, keletą metų dirbo Palūšėje, todėl šiek tiek, sako, teko susipažinti ir su Ignalina, jos žmonėmis, o pastebėjusi neužpildytą nišą, jai ir gimė idėja bei planas, kaip ir kuo ją užpildyti. Juolab, kad kavinės miesto centre nebuvo. Šalia esanti „Tėviškėlė“ jau seniai spyną ant durų pakabino, o „Žuvėdra“ tolokai, kai nori puodelio kavos, o laiko turi tik 10 min.

„Vos pamačius pastatą ir erdvę, prieš akis kilo mintis, kaip galima tai naudingai panaudoti. Gal ir nemažai žmonių į šią įdėją žiūrėjo skeptiškai, tačiau man užteko didžiulio brolio Karolio palaikymo, be kurio šios vietos nebūtų. Taip pat visas idėjas besąlygiškai palaikė ir draugė, kažkada buvusi kolegė Sandra, kurią dabar galite kavinėje sutikti ir aplankyti, stovinčią už baro. Smagu, kai yra žmogus, kurio darbu gali pasitikėti.

Užsukantys praeiviai dar pasigenda maisto, galimybės papietauti, ko šiuo metu pasiūlyti negalime – tačiau sėkmingai prekiaujame desertais, kava, sumuštiniais, ledais, serviruojame kokteilius, o netolimoje ateityje, tikimės, galėsime pasiūlyti ir rimtesnių patiekalų. 

Pačios erdvės idėja yra neprisirišti prie kavinės ar baro koncepcijos, norime ignaliniečiams suteikti vietą ir erdvę miesto kultūrai, kurioje būtų įmanoma susitikti su draugais, socializuotis, susipažinti ar, geriant kavą, paskaityti knygą, laikraštį. 

Greitai skelbsime artėjančius renginius: knygų pristatymus, degustacijas, o vasaros savaitgaliais, vakarais atmosferą pagyvins mūsų nauja draugystė su Ignalinos jaunimo asociacija PAUZĖ, – pasakojo Kristina.

Kavinė dirba darbo dienomis nuo 9 iki 20 val., savaitgaliais – nuo 9 iki 2 val. „Tikimės, kad pavyks išlaikyti ilgesnį darbo laiką savaitagliais ir šiek tiek tuo pagyvinti miestą. Bet jau gauname skundų, kad terasoje besišnekantys žmonės esą trukdo aplinkiniams – tai kiek kelia liūdesį, nes norime su visais draugauti, ieškoti kompromisų. Ignalina – nuostabus miestas, norime šiek tiek jį pagyvinti, galbūt, būtų tikslinga suprasti, kad esame įsikūrę miesto centre, kas yra įprasta praktika visuose aplinkiniuose miestuose ir miesteliuose. O ir svečiai, mūsų tikslinė auditorija, išprusę, ramūs žmonės, vakarus palydintys su draugais, šeima ir tikrai neturintys piktų kėslų, – mąstė kavinės savininkė.

Pastebėsiu, kad, reikalui esant, ir policija vos už 100 metrų. O kas dėl burbėjimo, tai čia mes nepralenkiami. Ne duok kavos, duok paburbėti, apkalbėti. Kažkas užsidaro mieste, piktinamės, kad blogai, miestas miršta, kažkas atsidaro – vėl negerai, nes avansu esą jau žinome, kad taip bus. Kiekvienas sprendžiame pagal savo sugedimą?.. 

Pirmąkart apsilankius naujoje kavinėje, viduje minkštame kampe kavą gurkšnojo jauna užsieniečių pora. Lauko terasoje arbatą siurbčiojo pažįstama miesto senjorė. Prisėdau ir aš. Groja tyli muzika. Kava skani, ledai – ypač. Girdėjote posakį – „vyšnia ant torto“, taip sakoma, kai yra kažkas ypatinga, svarbu? „Laisvės 65“ gausite kitą versiją – „vyšnią ant ledų“. Nes čia ledai ne tik su įvairiais priedais, bet ir su pūpsančia, mėsinga, prisirpusia vyšnia (trešne). Yra alaus ir nemenkas pasirinkimas stipresnių gėrimų. 

Užsukite! Gal Ignalinoje gims dar viena sparnuota frazė: Jonai, Onute – šeštą susitinkam „Laisvės 65“?!

Autoriaus ir kavinės nuotr.