Ar įmanoma nemylėti Palūšės? Ar įmanoma nesiilgėti jūra kvepiančių Lūšių? Pati šio žavaus kaimelio istorija įdomi ir spalvinga, apimanti tūkstančių žmonių likimus. Kur besisuksi, vis kažkur kažkas juda. Viena iš patraukliausių ir žaviausių Palūšės vietų – Senoji Palūšės valtinė, kuri saugo didžiulius šio kaimelio slapčiausių įvykių lobynus. Šį 65-ąjį vasaros sezoną senojoje valtinėje vandens pramogomis jau antrus metus poilsiaujančius džiugina ir AKVAPERLO įkūrėjai Lina ir Enrikas DOVIAKOVSKIAI.
Intriguojanti pradžia
Lygiai prieš 5-erius metus, minint Palūšės valtinės 60-metį, buvo atidaryta ir Palūšės valtinė-baras. Tuomet Aukštaitijos nacionalinio parko komanda priešakyje su Sigute Mudiniene bei Ignalinos viešosios bibliotekos Palūšės filialo bibliotekininkė Rita Ramanauskienė nužėrė laiko dulkes nuo krašto istorijos ir leido visiems pasižvalgyti po praeitį. Surinkęs didžiulis būrys instruktorių, kurie visą šį laikotarpį, keisdami vienas kitą, mokydami ir dirbdami kartu, kūrė Palūšės valtinės istoriją. 12-os vyrų būryje – viena moteris, būdama 16-os pradėjusi instruktorės karjerą ir sugebėjusi pelnyti svečių pagarbą „Už moterišką įžvalgą ir gudrumą“. Kiekvienas iš šių žmonių turėjo ką prisiminti, ką papasakoti. Būta ir rimtų iššūkių, ir šmaikščių istorijų, ir net dramatiškų meilės nuotykių. Ne vienam iš instruktorių tai buvo postūmis imtis šio „amato“. Ne tik graži ANP gamta juos vertė tikrai sunkiai dirbti. Kaip bežiūrėtum, turbūt nerasi Ignalinos krašte šeimos, kuri vienaip ar kitaip nebūtų susijusi su Palūše ir jos istorija. Kas valgį ruošdavo, kas medicininę pagalbą teikė, o kas žygius organizuodavo…
Taigi, prieš penkerius metus – didžiulė erdvė pačioje valtinėje virto baru kairėje pusėje, dešinėje – scena. Atviros sienos į prieplauką, ežerą ir mišką suteikė keistos magijos. Fone – muzika, neužgožianti gamtos, o net priešingai – papildanti ją. Dar ir šiandien čia susitinka maži ir senjorai, jaunimas ir brandūs žmonės. Kas gurkšnoja mėgstamus gėrimus, kas užkandžiauja, kas tiesiog kalbasi, o kažkas maudosi ir pramogauja vandenyje…
Nerealios vandens pramogos
Viena diena praleista AKVAPERLE atskleidė daugiau nei dešimtys įvairių renginių. Įprastas Linos ir Enriko darbo dienos rytas prasideda nuo patalpų atrakinimo ir užrašų peržiūros. Sunku patikėti, bet žmonės gerokai iš anksto rezervuoja pačias smagiausiais vandens pramogų priemones, mat, atvykęs čia ir dabar, gali ir neberasti vienokio ar kitokio konkretaus inventoriaus.
Patogiai įsitaisius Linos vietoje, valtinėje stebėjau veiksmą „gyvai“. Lina sukosi lyg vijurkas bendraudama su plūstančiais klientais, duodama jiems nurodymų, patarimų, o Enrikas instruktavo ekstremalių pramogų mėgėjus. Įstrigo tai, jog ir atplaukiantys, ir išplaukiantys bendravo taip, lyg būtų šimtą metų pažįstami. „Žinote, pati Palūšė kažkaip keistai žmones veikia, iškart nuima įtampą, atpalaiduoja… Poilsiautojai ateina turėdami tam tikrų lūkesčių – pasimėgauti, todėl ir pats juos pasitinki gerai nusiteikęs. Iškart užsimezga geras kontaktas, palaikome pokalbį ir automatiškai tas bendravimas tampa bičiulišku. Pas mus neateina žmonės norėdami prikibti, pasiskųsti, todėl konfliktinių situacijų nebūna“, – sako Lina.
Ir tikrai, banguojantys Lūšiai, iš tolo aidintis žmonių juokas, lengva foninė muzika, prieš akis mirgantys pramogautojai ežero bangose veikia kažkaip hipnotizuojančiai.
Enrikas prasitarė, kad jų AKVAPERLAS senojoje valtinėje veikia tik antrą sezoną, bet labai jaučiasi skirtumas. „Prieš tai dvejus metus nuomojome erdvę Žvejo krante, Palūšės centre, negaliu sakyti, kad ten kažkas blogai, bet šita Palūšės vieta kažkokią kitokią energetiką turi. Gal per tuos 60 metų valtinė išaugino kažkokią savo aurą, nes dabar klientų turime daug daugiau ir veiksmo čia daug daugiau. Tie patys klientai sugrįžta po kelis kartus ir net draugams rekomenduoja. Mes ir patys čia dirbdami pailsime, nors atrodo ir neprisėdame…“, – juokiasi Enrikas.
Ką galima nuveikti AKVAPERLE? Išsinuomoti įrangos ir gerai pasiautėti arba pailsėti. AKVAPERLE galima išsinuomoti minamas irklentes (15 Eur/val.), keturviečius dviračius su čiuožykla (15 Eur/val.), pramogines baidares (15 Eur/val.), elektrines vandenlentes (45 Eur/val., šios itin populiarios ir tikrai geriau užsisakyti iš anksto, nes teks laukti eilėje) ir dar yra nuostabios naktinio pasiplaukiojimo skaidrios baidarės (25 Eur/val.). Vakare, po 22 val., išplaukus su tokia baidare galima patirti neįtikėtinų įspūdžių, nes 2–3 metrus po vandeniu gilyn apšviečiančios skaidrios baidarės atveria stebuklingą ežerų ir upių pasaulį.
Lina sako, kad turėti AKVAPERLĄ buvo vyro idėja. „Visada tikiu savo vyru, jo idėjomis. Palaikau jį ir mudu žengiam koja kojon, kad ir kas benutiktų. Mes neturime kažkokių stebuklingų uždarbių iš įrangos nuomos, dar atiduodame paskolą, nuolat ir įrangą atnaujiname, bet tas mudviejų laikas, praleistas nuolat bendraujant su žmonėmis ir džiuginant juos, įprasmina ir mūsų gyvenimą. Geriausia dovana, kai tie patys žmonės sugrįžta o kartais pasako, kad geriau niekur nėra ar net neketina kitur nieko ieškoti“, – tikina Lina.
Norite įsimintinų akimirkų? Tuomet skubėkite į Senąją Palūšės valtinę, į AKVAPERLĄ. Šiandien jie tęsia valtinės tradicijas, nuomodami vandens turizmo ir pramogų įrangą. O įvairovę valtinėje papildo ir „Aukštaitijos laivai“, nuomodami ir motorinius laivus. „Aukštaitijos laivai“ siūlo ekskursijas motoriniais laivais. Profesionalūs ir patyrę laivavedžiai, puikiai besiorientuojantys ežerų labirintuose, pasiūlys tikrai nepamirštamų maršrutų. Keliaujant laivu po ežerus galima paminėti ir įvairias svarbias progas: nuo jaukaus pasiplaukiojimo dviese iki smagių gimtadienių net iki 60 žmonių vienu metu keliais laivais.
Tereikia išdrįsti sau leisti… mėgautis gyvenimu ir vasara.
AKVAPERLAS
Tel. +370 610 14553
AUKŠTAITIJOS LAIVAI
Tel. +370 687 16136
Autorės nuotr.
1 komentaras
„Ar įmanoma nemylėti Palūšės?” – Įmanoma ir rekomenduotina.
„Ar įmanoma nesiilgėti jūra kvepiančių Lūšių?” – Lūšių? Jūra? Gal dar ir maudytis ten?
Naivuoli naujakury, tu kaip iš lizdo išmestas gegutinas nei supratimo turi nei šitą kraštą žinai, Lūšiai nuo senų laikų smirdėdavo, nes truputį toliau buvo tokia niekam neįdomi ežero atšaka vadinama Lušykščiu į kurį pašla gavna pa trubam iš atžalyno kolchozo ir dalis reikalų nusėsdavo link Lūšių, o kita dalis keliaudavo link Šakarvų ežero
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!