Šventė – tai ne tik akimirkos šokiai ir dainos, šventė – tai ir bendrystės, intelektualios veiklos bei svajonių, pasiektų tikslų vainikavimas. Keletą mėnesių Ignalinos rajono kultūros centras vykdė projektą „Bendrakūra – būdas išsaugoti ir stiprinti tradicinius krašto renginius“, o štai šventinės savaitės metu, ketvirtadienio vakarą, kraštiečiai buvo pakviesti į projekto dalyvių forumą. 

Kultūros centro fojė direktorė, projekto sumanytoja ir vadovė Asta Sieliūnienė pristatė veiklų rezultatus, apibendrino veiklas. „Bendrakūros tikslas – didinti tradicinių krašto renginių organizavimo ir vykdymo kokybę, meninę vertę, puoselėti ir populiarinti krašto tradicijas įtraukiant rajono gyventojus į krašto identiteto formavimą per bendrakūrą. Tikslinės projekto grupės – seniūnijų, kultūros ir švietimo įstaigų padalinių darbuotojai, ten veikiančių mėgėjų meno kolektyvų nariai, seniūnaičiai, bendruomeninių ir kitų nevyriausybinių organizacijų atstovai, mokiniai (kur yra veikianti švietimo įstaiga) ir pavieniai aktyvūs gyventojai“, – sakė A. Sieliūnienė. 

Kultūros centro komanda drauge su profesionalia moderatore Aleksandra Stadaliene pagal iš anksto numatytą grafiką lankėsi įvairiuose rajono kampeliuose: Ceikiniuose, Didžiasalyje, Dūkšte, Kazitiškyje, Linkmenyse, Mielagėnuose, N. Daugėliškyje, Rimšėje, Tverečiuje ir Vidiškėse. Kaip teigė, A. Sielūnienė, nors tai tik pirmieji didžiulio užmojo žingsniai, bet per labai trumpą laiką jau pavyko pasiekti matomų, džiuginančių ir įkvepiančių rezultatų. 

„Vertingiausia, kad absoliuti dauguma dalyvių į klausimą „ar tikite, kad jūs asmeniškai galite įtakoti pokytį savo gyvenamojoje vietovėje?“ atsakė TIKIU. Kiti patikėjo, kad gali drauge su kitais. Iš tikrųjų, nieko nedarome bendruomenei be pačios bendruomenės. Gyventojų įsitraukimas, dalyvavimas, pasiūlymų teikimas – tai mūsų pilietiškumo raiškos.

Tiesiogiai prisidėdamas prie kultūrinių veiklų aš darau įtaką jų kokybei, patrauklumui, aš stiprinu santykį su vietos bendruomene, aš padedu ir tai malonu bei vertinga man, man daug daugiau rūpi renginys, jei prie jo sumanymo ir organizavimo esu bent kiek prisilietęs“, – apibendrindama rezultatus teigė projekto vadovė. 

A.Sieliūniėnės nuomone, svajonės pildosi. Ypač, jei kažką vardan to nenuilstami darome. Kiekvienas sumanymas – būsimas projektas. Dabar jau bendrakūros studijų formatas tampa tradiciniu kiekvienoje vietovėje. „Žmonės po kelis šimtus kilometrų į atokiausias vietas važiuoja ne dėl kokių nors atlikėjų, nes juos gali rasti bet kur, žmonės po kelis šimtus kilometrų važiuoja, kad pamatytų kažką unikalaus ir patirtų kažką nepatirto. Štai Latvijoje, Jelgavos krašte, yra šeimos sukurtas „Česnakų pasaulis“. Ten žmonės važiuoja iš viso pasaulio. Kuo prastesnė Ignalina? Tik tuo, kad kol kas dar neatskleidė savo unikalumo, o tą padaryti galime mes visi surėmę ne tik pečius, bet ir mintis…“, – ragino KC direktorė. 

Kaip jau minėta, tai tik pradžia. Viešiname aplankytų vietovių sugeneruotų idėjų ir pasiūlymų žemėlapį (planą) tam, kad kiekvienas galėtų ne tik susipažinti, bet ir teikti savo pasiūlymus, idėjas, pildyti. Tai tuo pačiu metu būtų ir jūsų dovana Ignalinai, jos kraštui. 

Daugėliškis, renginio organizavimo „Hakatono“ rezultatai

Žygis „Velniakelio legenda“ (meno žygio variantas) – Senojo Daugėliškio legendos pasakojimas, maisto gaminimas ant laužo, maršruto gale – kultūrinis įvykis.

Edukacija „Iš pieno plaukusi“ arba „Du viename“– vyrai atveža į tikrą kaimą savo moteris grožio procedūrų (išrūgų vonia, odos kaukės), čia pat siūlomos varškės sūrio, obuolių sūrio degustacijos ir pamokos, kaip tai patiems pasigaminti. Varškės sūris su obuolių sūrio inkliūzu (ir su vietine musia).

Patirčių susitikimas „Gyva istorija“ – susitikimas su šimtamete Natalija – legendine siuvinėjimo kryželiu meistre, tremtine… Jos istorijų pasakojimai, mokymasis siuvinėti, obuolių pyrago kepimas pagal Natalijos receptą ir skanavimas. Galimybė atsivežti savo drabužį ir išsisiuvinėti.

Ceikiniai, renginio organizavimo „Hakatono“ rezultatai

„Žolinių fiesta“ – naktiniai apsilankymai ekspozicijose, bažnytiniai renginiai, kelioninių rožančių gaminimas, kt.

„Ateik, patirk, susipažink“ – Karolio senelių pasakojimo apie antrojo pasaulinio karo metu nuskendusį apylinkėse tanką instaliacija – istorijų pasakojimai, „tanko kasimas“, kt.

„Šeimų piknikas“ arba „Košės diena“ – košės virimas su šeima ant laužo, galimybė registruotis ir kitų teritorijų šeimoms. Ragavimo ratas.

Vidiškės, renginio organizavimo „Hakatono“ rezultatai

„Diena – naktis dvare“ – paros trukmės renginys: personažai – dvaro ponas ir ponia, juokdariai, azartinių žaidimų vakaras, dvariški šokiai, vaidyba, poezijos skaitymai, muzikavimas. Ponioms – siuvinėjimas, papuošalų gaminimas. Pasivaikščiojimas po dvaro parką. Degustacijos, romantiškas pokylis. 

Pavasario renginys „Pasimatymas po guobomis“ – meilės istorija, skirtas mylintiems ir mylimiems. Guobos+muzika+poezija. Bardai. Prie įėjimo į teritoriją rožių edukacija – moterys gamina, o vyrai nuperka savo damoms ir drauge eina klausytis muzikos po guobomis.

„Grilinimas“ – dvaro teritorijoje prie ežero organizuojamas konkursas-degustacija – renkami geriausi vištienos sparnelių receptai. Arba filmų peržiūros vakarai su grilio pievele ir ekranu gamtoje.

Didžiasalis, renginio organizavimo „Hakatono“ rezultatai:

Keramikos gamyklos istorijos įprasminimo simpoziumas – kol yra gyvų liudininkų, istorijų nešėjų. Pranešimai, prisiminimai, naktinis koncertas (buvusios gamyklos teritorijoje) dalyvaujant buvusiems vietiniams atlikėjams, lazerių šou ant gamyklos statinių.

Istorijų pasakojimo maršrutai – kur kas yra buvę, įvykę, dalyvavę ir kt.

Petrinių atlaidai Vosiūnų bažnyčioje birželio 29 d. – auginti renginį.

„Perku plytą Didžiasalio augimui“ – socialinė-kultūrinė akcija, socialinio ryšio stiprinimas, įtraukiami buvusieji didžiasaliečiai. Dėl surinkto fondo – sprendžia bendruomenė. O lėšų skyrusieji galėtų pirkti „laimės lėkštę“ keramikinę – sudaužyti laimei.

Gamtininkų forumas Birvėtos biosferos poligone – gamtininkai-mokslininkai, LRT, TV žinomas veidas – Čepulis, foto medžioklės, gamtos stebėjimas, į partnerius kviesti Baltijos gamtos apsaugos forumą.

Kazitiškis, renginio organizavimo „Hakatono“ rezultatai

Cibulinio šventės koncepcijos plėtojimas – pramogų įvairovė, specialių suvenyrų kūrimas. Vietos ūkininkų įsitraukimas – svogūnų kasų pynimas. Receptų iš svogūnų pristatymas, degustacijos. „Svogūnų“ mėtymo krepšinio varžybos. Šventės „himno“ sukūrimas. 

Baidarių varžybos šalia esančiame Gilučio ežere. Greta erdvėje – pramogos šeimoms, vietinių ūkininkų ir meistrų prisistatymai. Muzikinis vakaras.

Mielagėnai, renginio organizavimo „Hakatono“ rezultatai

„Poezijos naktigonė“ – atgaivintinas renginys. 

Edukacinė erdvė šeimos kieme – dolmos (balandėlių pagal azerbaidžanietišką receptą) gaminimas specialioje krosnyje, istorijų pasakojimas (pvz., kaip buvo statoma krosnis).

Medaus festivalis – bitininkų šventė pasikviečiant ne tik Mielagėnų krašto bičiulius.

Paliesiaus dvaro žygiai pažintiniais takais su stotelėmis edukacijoms, degustacijoms, muzikinės stotelės (istoriniai-kultūriniai-gastronominiai intarpai). Gidė, istorikė Valė Švarcienė. Pasivaikščiojimai pačiame dvare, juos galėtų vesti pats šeimininkas – dvaro atstatymo istorija.

„Chaladnyko švintė“ – kai pasrodo pirmos bulbos, speškų kai pasikasam. Visi susineša kas kū turi. Viešojoje komunikacijoje tarmė – svarbus akcentas, „razina“. Konkursas su pristatymais – kas pagamins tikriausią mielagėniškių chaladnyką. Ir azarbaidžanietiškas chaladnykas pristatimas. Pagrindinėje aikštėje verda didžiulis katilas bulbų. Jania pagamina pravilno chaladnyko visiem. Sveikauskas bliūdus ir šaukštus pardavinėja.

„Teskamba ir teaidi cimbolų garsai“ – Jonas Lechovickas, cimbolų karalius, šio krašto žmogus. Demonstruojamas jo instrumentas. Dalyvauja Jono mokinys cimbolininkas. Filmo apie Joną peržiūra, šeimos nariai dalinasi prisiminimais. Renginys vyksta lauko estradoje.

Rimšė, renginio organizavimo „Hakatono“ rezultatai

Žolinė – nuo ryto vyksta tradicinis kermošius – kūrybinių veiklų palapinių miestelis, vietiniai žmonės veda edukacijas, pristato savo produkciją, degustacijos, mugė. Kviečia „kaimynų kiemeliai“. Po mišių –medžiotojų šurpos, pasieniečių košės, žvejų žuvienės virimas ir skanavimas. Koncerto erdvė. Vakarojimas ir sporto erdvė. Vakare pasakorė vaikams seka pasakas tarmiškai. Atvykusiems pasiūloma nakvoti palapinių pievoje. Naktinis kinas ant seniūnijos sienos.

Rimšės krašto istorijų maršrutai – surinkti ir fiksuoti krašto istorijas iš dar gyvų kraštiečių. Pagal tai parengti skirtingus maršrutus. Žygiai po apylinkes su istorijų pasakotojais.

Linkmenys, renginio organizavimo „Hakatono“ rezultatai

Festivalis „Ką pagausi, tą ir ragausi“ – vyks 2 kartus per metus, žiemos ir vasaros etapai. Žvejyba, žuvienės virimas pagal slaptus šeimininkių receptus. Žvejų ir kulinarų varžybos. Vakarinė kultūrinė programa. Festivalio garsinimui pasirenkamas žinomas, charizmatiškas žmogus – festivalio ambasadorius. Pristatomos įvairių šalių tradicijos.

„Piliakalnius pilsime kepurėmis“ – renginys istorinėje Linkmenų vietoje. Legendos pristatymas ir aktualizavimas. Visi dalyviai kviečiami atvykti būtinai su kepurėmis. Kas neturės – dalyvaus edukacijoje, pasigamins kepurę. Vaišės – grikių košė, žolelių arbata ir vietinis vynas „iš bet ko, bet ne bet koks“.

Šeimų su vaikais renginys „Kaip sviestu patepta“ – renginį tarmiškai veda dvarininkė. Tikro sviesto plakimas boikose, puodų žiedimas, meškerių gaminimas iš lazdyno, duonos kepimas. Dvaro erdvė, kur telkšo 8 dideli tvenkiniai. Nakvynė ant šieno po atviru dangumi.

Tverečius, renginio organizavimo „Hakatono“ rezultatai

„Žvakė gyvenimo kely“ – pristatomi kraštui būdingi žvakių liejimo būdai, žvakių ir žvakidžių paroda, istorijų pasakojimai – ir tikrų (šeimų, išsaugotų daiktų), ir šmaikščių. Įtraukiami bitininkai – žvakių liejimo edukacija, bičių produktų mugė-pristatymas. Vakarienė žvakių šviesoje.

„Bagažinių turgus“ – nebereikalingų daiktų išpardavimas už „kiek negaila“. Lėšos skiriamos bendruomenės reikmėms. Tvarumo elementas. Kad pasijustume lengviau atsikračius rakandų ir geriau dėl prisidėjimo prie bendrų reikalų.

Dūkštas, renginio organizavimo „Hakatono“ rezultatai

Žygis turistiniu maršrutu po Dūkštą – Dūkšto istorijos, pasakojimai. 

Dūkšto gyventojai keičiasi, mažai ką vieni apie kitus žino, todėl organizuos šventę „Per kaimyno tvorą“ – ilgas suneštinis baltas vaišių stalas. Vaišinama tuo, kas yra išskirtinio – svirpliai, naminė duona, medus, sūris, t. t. Vaišių autoriai pristato savo istorijas – kodėl, iš kur, kaip. Prieš tai – eitynės po Dūkštą – stabtelėti kiekvienoje gatvėje, pasidairyti per tvorą, pasicekavint – kas ką gamina. Šalia – koncertinė programa, kviečiami ir vietiniai atlikėjai, ir iš čia kilę profesionalai – dovana savo kraštui. Tiltas-scena.

Vieni iš bendrakūros uždavinių – tradicinių švenčių organizavimas. Šienpjovių šventės tradiciją įprasminančios Antaninės Ceikiniuose jau vyko birželio 13 d., o didžiųjų vasaros darbų pabaigos šventė Oninės N. Daugėliškyje liepos 28 d. ir Tverečiuje liepos 27–28 d. laukia jūsų visų.