Keistai surėdytas žmogus. O gal tiesiog išmokytas siekti vienų ar kitų tikslų, jausti vienokius ar kitokius jausmus tam tikru metu? Vargu ar tai kada nors bus lemta sužinoti. Vargu ar kada kas nors paaiškins, kodėl po 12 mokyklose praleistų metų jaunus žmones, patyrusius mokytojus ir net brandžius tėvus užlieja toks stiprus jausmų bangavimas: nuo protą temdančio džiaugsmo iki norinčio laiką stabdyti liūdesio… Vidiškių gimnazija į gyvenimą palydėjo XXIX abiturientų laidą – 11 brolių juodvarnių ir 8 seseles. Kiek jaudulio ir emocijų sutalpinta į šią akimirką!

Visuomet taip ir ne kitaip

Dar supdamas kūdikį ant rankų žmogus mintyse jau gali aiškiai nupiešti šio žmogaus 18-kos metų paveikslą, kažkodėl nepalikdamas vietos interpretacijoms. Leisdami į pirmą klasę vaikus ir tėvai, ir giminės, ir net mokytojai iš anksto sumodeliuoja, kokie bus tie 12 metų mokykloje. Kodėl? Kodėl metai iš metų suaugusieji taip blokuoja ir dirbtinai projektuoja mažo, o paskui ir jauno žmogaus gyvenimą, įtakoja jo pasirinkimus ne pagal jo norus ir patirtį, o pagal tai, kaip kažkieno nustatyta? O jei viskas būtų kitaip? Galbūt tuomet ir po 12 metų viskas būtų visai kitaip? Kažkam pasiseka ir bent kažkiek būna kitaip… 

Unikali XXIX laida

Kiekviena mokinių laida šiek tiek kitokia. Ilgus metus švietimo sistemoje dirbantys ar dirbę kolegos patvirtins, kad stebuklingai sukrenta žvaigždės ir į vieną laidą susirenka panašūs vaikai – tarsi prieš užgimdami žemėje, būtų susitarę, kokie jie bus. Ir kuomet žurnalas „Reitingai“ paskelbia žmones žlugdančius mokyklų reitingus, kas iš esmės tėra „burtai iš kavos tirščių“, tuomet labai išryškėja tų sukrentančių žvaigždžių teorija. Ta pati mokykla, tie patys mokytojai, o vienais metais pagal reitingus atsiduria kone pirmam penketuke, o kitais metais – jau paskutiniame. 

Galima džiaugtis, kad Vidiškių gimnazijoje dramatiškų šuolių nestebima: jie stabiliai ir stipriai kasmet laiko gan aukštas pozicijas. O svarbiausia – vaikai čia jaučiasi laisvi ir motyvuoti, nepaisant to, kokias nuostatas („bus sunku“, „dvylika vargo metų“, „kančia“ ir t. t.) bando įteigti aplinka (ypač seneliai ir vyresni draugai). 

XXIX laidos mokinius iki išleistuvių dienos vedė jų klasės auklėtoja Vitalija Medzevičienė. Žmogus, pats nuo jaunystės siekęs pažinti pasaulį, atrasti jo skonius, kvapus ir spalvas per meną ir patyrimines keliones. Taip ji auklėjo savo vaikus, taip auklėjo ir mokinius. Ji gudriai leido vaikams nardyti ir po primityvias šio laikmečio erdves, bet lygiagrečiai Vitalija juos intrigavo garsių istorinių asmenybių biografijos detalėmis ir gyvenimais, vežiojo po istorinius muziejus, meno galerijas, Operos ir baleto teatrą ir t. t., vakarais visi drauge žiūrėdavo filmus ir analizuodavo juos, tuo pat metu praturtindami vieni kitų turimus bagažus. 

Būti mokiniui draugu gali beveik kiekvienas, kuris nori juo būti. Esmė turbūt tai, kuo tas didysis draugas pats užpildytas, kokiomis vertybėmis pats vadovaujasi ir kokius siekius turi. Vaikus, kurių tėvai turi pakankamai laiko, formuoja jų tėvai, o vaikus, kurių tėvai dėl begalinio užimtumo stokoja laiko, formuoja klasės auklėtojai. Laimė turėti auklėtoją, kuris tikrai gali būti autoritetu. XXIX laida turėjo ir šaunius tėvus, ir unikalią auklėtoją, ir puikią mokyklos bendruomenę, todėl kiekvienas į gyvenimą išsineša tiek, kiek tik pajėgia… 

Pirmoji kregždė 

XXIX abiturientų laida išsiskiria ir tuo, kad joje buvo mokinė, viena pirmųjų mūsų rajone pasirinkusių Ugdymo šeimoje programą ir labai sėkmingai ją baigusių. Vidiškių gimnazija buvo pirmoji mokykla rajone priėmusi tokį iššūkį. Šioje mokykloje yra ir daugiau mokinių besimokančių pagal Ugdymo šeimoje programą. 

Ugdymas šeimoje suteikia nepaprastai vertingą galimybę vaikams ne tik mokytis lanksčiau, bet ir tyrinėti pasaulį tiesiogiai, per asmenines patirtis. Toks požiūris į mokymąsi skatina vaikų savarankiškumą, adaptaciją į naujas situacijas ir gilina jų supratimą apie pasaulį, taip ugdant ne tik akademinius, bet ir socialinius bei emocinius įgūdžius.

Ugdymas (is) šeimoje (angl. homeschooling) yra viena iš ugdymo(si) formų, įteisinta net 28 Europos šalyse. Lietuvoje šis ugdymo(si) būdas pakartotinai įteisintas 2020 m., tad baigti jau ketvirti mokslo metai. Visgi dar labai dažnai matomi nustebę veidai, kai pasidalinama apie tai, kad vaikai tiesiog neina į mokyklą. Kyla daug klausimų, kas gi yra tas ugdymas šeimoje ir ar tai legalus būdas mokytis.

Galima džiaugtis tuo, kad ugdymas šeimoje ir Lietuvoje, ir Vidiškių gimnazijoje yra visiškai legalus mokymosi būdas, kurį pasirinkti gali kiekviena šeima. Besiugdantis šeimoje mokinys, kaip ir kiti Lietuvos vaikai, mokosi visų dalykų pagal ŠMSM patvirtintas bendrąsias (priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio) ugdymo programas, tik tai daro šeimos aplinkoje. Kiekviena šeima atranda unikalų, sau tinkamą mokymosi būdą.

Ugdymas šeimoje yra nuostabus tuo, kad leidžia pasirinkti vaikui ir šeimai tinkamą individualizuotą mokymo(si) proceso formą, laiką, vietą, užtikrinti vaiko saugumą, stiprinti šeimos narių tarpusavio ryšius ir daugiau laiko skirti tikslinėms vaiko domėjimosi sritims, kadangi individualizuotas mokymosi procesas vyksta greičiau nei su grupe.

Lietuvoje tokių šeimų yra per 300. Ypač daug pasirinkusių ugdymą šeimoje Švenčionių rajone, kur gausu didžiuosius miestus palikusių kūrybingų šeimų, įsikūrusių gamtos erdvėse. Ignalinos rajone be jau minėtų dviejų šeimų yra dar dvi šeimos, kurios taip pat ugdo vaikus pagal minėtą programą, tačiau pasirašę sutartis su privačia mokykla „Patirčių slėnis“.

Pirmoji Vidiškių gimnazijos ugdymosi šeimoje programos kregždė sėkmingai išlaikiusi brandos egzaminus, išskrido.

Atestatų įteikimo ceremonija

Visus dvylika metų iki pat brandos atestatų įteikimo akimirkos už vaikus atsakinga esanti ir mokykla. Paskutinį kartą visiems drauge sugiedojus Lietuvos himną, gimnazijos aktų salėje pradėta iškilminga atestatų įteikimo ceremonija. Šią svarbią misiją atliko Vidiškių gimnazijos direktorė Jūratė Sveikauskienė ir pavaduotoja ugdymui Diana Semaškienė bei į svečius atvykęs rajono mero pavaduotojas Vaidotas Židanavičius. Įteikta 19 brandos atestatų, išlydėta į gyvenimą 19 nuostabių jaunų žmonių, pasirengusių dalintis su pasauliu atradimais, džiaugsmais ir kartais net liūdna patirtimi. Ir tai puiku.

Sveikinimo žodžius ir palinkėjimus žėrė visi, kas tik turėjo, ką pasakyti, kas galėjo kalbėti, nors spaudė jaudulys. Vis dėlto išleistuvės – tėvelių dovana vaikams. Jie išpuošė salę baltais hortenzijų žiedais ir baltais balionais – lyg pasakoje, sudėliojo vaikų fotografijų mozaiką ir skyrė muzikinį vakarą – atlikėja Valentina Sinkevič, kuri taip pat šiais metais išlydėjo į gyvenimą savo auklėtinius Didžiasalio „Ryto“ gimnazijoje.

Kažkam užverstas, o kažkam atverstas dar vienas lapas gyvenimo metraštyje. Sėkmės visiems ir kiekvienam.

Autorės nuotr.